Seime – ginčai dėl gręžinių vandens naudojimo kaimuose ir miesteliuose

Seimas pradėjo diskusijas, ar leisti miestelių ir kaimų gyventojams, naudojantiems požeminį vandenį iš gręžinių, jo nemokamai pasiimti penkis kartus daugiau nei leidžiama dabar – 50 kubų vietoj 10.

Vieni Seimo nariai aiškino, kad Žemės gelmių įstatymo pataisos naudingos kaimo gyventojams, neturintiems lėšų atnaujinti senų gręžinių, kiti gi aiškino, kad naudos iš to turės stambieji ūkininkai. 

Pakeitimų iniciatorius „valstietis“ Viktoras Rinkevičius sakė, kad kažkada privatizuoti vandens tiekimo įrenginiai statyti prieš 40-50 metų ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų nėra kam modernizuoti. Todėl padidinus leistiną naudoti kiekį, nereikėtų naujo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius.

„Jie gauti leidimo naudoti tokius įrenginius toliau negali, bet kitos alternatyvos irgi nėra, nes valstybė neskiria lėšų jų modernizavimui, renovavimui. (...) Siūlau padidinti iki 50 kubų, kad nereikėtų gauti leidimo“, – pristatydamas pataisą Seime kalbėjo V. Rinkevičius.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys Seime pareiškė, kad prisidengiant „eilinių žmonių problemomis“, rūpinamasi stambiojo žemės ūkio verslo interesais. Vytautas Bakas taip pat mano, jog pataisos naudingos tik stambiam verslui.

„Sakote, kad jūs žinote kai kurių nedidelių kaimų gyventojų, kur yra kelios trobos, kur suvartoja 50 kubų per dieną. (...) Jeigu jūs norite daryti privilegijas žemės ūkiui, tai jūs nežeminkite ūkininkų ir pasakykite, kad teikiate įstatymą stambiam verslui. Dabar jūs prisidengiate paprastais žmonėmis, kurie kaime gauna mažas algas iš stambių ūkininkų“, – pareiškė V. Bakas.

Aplinkos pasaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas priminė, kas visoje Europoje  reikalaujama, kad iš vandenvietės paimant daugiau negu 10 kubų vandens, vartotojas turi išsiimti leidimą. Jo skaičiavimais, 10 kubų per parą sunaudoja 2 tūkst. kiaulių ūkis.

S.Gentvilas taip pat pabrėžė, kad dauguma sovietinių gręžinių dabar nebegali būti naudojami, nes  jie yra dažnai šalia mėšlidžių, kurios gali užteršti gruntinius vandenis. Gręžiniams galioja 25 metrų sanitarinė apsaugos zona. 

„Jeigu gręžinys turi būti įregistruotas ir jam išimtas leidimas, jis tiesiog turės būti uždarytas ir Lietuvoje yra gręžinių, kurie iš tikrųjų turėtų būti uždaryti“, – kalbėjo parlamentaras. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas BNS sakė, kad dabar Lietuvoje yra apie 70-80 neįteisintų gręžinių-vandenviečių, kurias naudoja kaimų bendruomenės. Pasak jo, savivalda jų nenori perimti, nes jos neįteisintos, o tai padaryti brangiai kainuotų.

Seimas praėjusį spalį leido ūkininkams nuo šių metų liepos be mokesčių sunaudoti 100 kubų vandenviečių vandens per parą. Viršijus šį kiekį, jie turi mokėti 3 centus už kubą. 

Žemės gelmių įstatymo pataisą, kurią parengė V. Rinkevičius, Seimas šią savaitę priėmė svarstyti, nors balsavime dėl to nedalyvavo nė pusšimtis parlamentarų. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 25-ąją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klaipėda

Klaipėda  portretas
Girduvos gatvė, Tauralaukis. Žmonės turi tik vieną šulinį, bet iki jo apie 200 metru sunkeliu , kur skaitiklį dės.

Hm

Hm portretas
Atrodo, čia daug kas nesupranta, kad mokėti už vandenį norima paprašyti tik monstrų, kurie vandenį vartoja beprotiškais kiekiais, o ne eilinių žmogelių. Tai būtų net labai teisinga. Deja, pas mus paprastai būna atvirkščiai: apmokestina neva didžiuosius, o paskui pasirodo, kad iš tikrųjų mokesčiai taikomi mažiesiems, didieji išsisuka...

Iiurbiai

Iiurbiai portretas
o kaip zemes turtai ,kuriuos valstybe leido prixvatinti,nors tai draude L R Konstitucija.... !!!!!!!!!
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių