Seimas spręs, ar pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos

  • Teksto dydis:

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar denonsuoti kasetinius šaudmenis draudžiančią konvenciją.

Šalies institucijos teigia, kad prisiimti tarptautiniai teisiniai apribojimai apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.

Valdžios pareigūnai taip pat tvirtina, kad pasitraukimas iš konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.

Tokius Lietuvos planus kritikuoja Koalicija prieš kasetinius šaudmenis, susirūpinimą išreiškusios yra ir tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ bei Jungtinės Karalystės nevyriausybinė organizacija „Mines Advisory Group“, šalinanti minas, kasetinius šaudmenis ir nesprogusias bombas.

Iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra konvencijos narės.

Joje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.

Pasitraukusi iš šio susitarimo, Lietuva ketina įsigyti minėtus šaudmenis drauge su sąjungininkais.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.


Šiame straipsnyje: Kasetiniai šaudmenysšaudmenys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių