Seimas nutarė kreiptis į KT dėl Referendumo įstatymo

Parlamentas ketvirtadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Referendumo įstatymo nuostatų.

Už tai balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 11, aštuoni susilaikė.

Šis kreipimasis parengtas po to, kai buvo surinkti būtini 300 tūkst. parašų surengti referendumui, kuriuo siūloma uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims.

Seimas KT prašo pasakyti, ar „galima rengti referendumus, kuriems įvykus kiltų teisinė kolizija, kai viena konstitucinė nuostata prieštaraus kitai konstitucinei nuostatai“.

Pagal dabartinį Referendumo įstatymą, Seimas, gavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

„Taigi, suponuojama situacija, kai Seimas, net ir esant ekspertų išvadai apie galimą referendumui teikiamo teksto prieštaravimą Konstitucijai, neturi jam suteiktos teisės užkirsti kelią tokio teisės akto priėmimui. Šitaip Seimas negali vykdyti savo konstitucinės pareigos – nepažeisti Konstitucijos“, - teigiama kreipimesi.

KT prašoma ištirti, ar minėta nuostata neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, kuriame įtvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas, tiesiogiai taikomas aktas, kad negalioja joks įstatymas ar aktas priešingas Konstitucijai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Už kreipimąsi į KT balsvo liberalai, konservatoriai ir socialdemokratai, visų kitų frakcijų atstovai buvo prieš arba susilaikė.

Kreipimosi kritikai baiminosi, kad jis užkirs kelią surengti referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis sakė, kad visam Seimui kreipusis į KT nustoja galioja ta įstatymo norma, dėl kurios kreipiamasi.

Tuo metu Seimo Teisės ir teisingumo komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ramino, kad minėto referendumo traukinys jau nuvažiavo, nes Seimas referendumo datą numatė anksčiau nei priėmė kreipimąsi į KT.

„Jau paskelbėme tą referendumą, ir nebesvarbu, ar šio straipsnio, dėl kurio kreipiamasi, galiojimas bus sustabdytas, ar nebus. Traukinys jau nuvažiavo“, - teigė jis.

Stodama į Europos Sąjunga Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Tuo metu iniciatyvinė grupė surinko 300 tūkst. rinkėjų parašų ir siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.

Referendumu taip pat siūloma nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. parašų nuleisti kartelę referendumams skelbti.