Seimas nori daugiau švenčių: bus Močiučių ir Krepšinio dienos?

Kol Vyriausybė nepateikė biudžeto projekto, parlamentarai nuobodžiauja. Tad iš stalčių vakar ištraukta šūsnis siūlymų paskelbti net septynias naujas atmintinas datas. Seimo polinkis įteisinti Močiučių ir senelių, Krepšinio, Klasės susitikimo dienas visgi pykdo kai kuriuos parlamentarus.

Kol Vyriausybė nepateikė biudžeto projekto, parlamentarai nuobodžiauja. Tad iš stalčių vakar ištraukta šūsnis siūlymų paskelbti net septynias naujas atmintinas datas. Seimo polinkis įteisinti Močiučių ir senelių, Krepšinio, Klasės susitikimo dienas visgi pykdo kai kuriuos parlamentarus.

Turėsime klasės dieną?

Vakar parlamentarai pasidarbavo iš peties – visi numatyti įstatymai rytiniame plenariniame posėdyje priimti be didesnių diskusijų, tad netikėtai atsiradus laisvo laiko prisiminti rezerviniai klausimai, t. y. šūsnis atmintinų dienų projektų, jau svarstytų Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Komitetas siūlė pritarti tik trims atmintinoms datoms – gruodžio 3-iąją paskelbti Lietuvos advokatūros diena, sausio 25-ąją – Vilniaus pagarsinimo diena, o gegužės 21-ąją – Lietuvos tautinių bendrijų diena. Tačiau parlamentarai panoro visų septynių pasiūlytų atmintinų dienų, tad idėjos toliau bus svarstomos kituose komitetuose. Beje, minėti projektai užregistruoti ne šios kadencijos Seimo, kai kurie – net daugiau nei prieš trejus metus, tačiau tai parlamentarų optimizmo vis vien neišsklaidė.

Parlamentarai neturėjo didesnių pretenzijų dar 2010-aisiais pateiktam jau buvusio Seimo vicepirmininko, Darbo partijos (leiboristų) atstovo Vytauto Gapšio siūlymui pirmąjį rugsėjo šeštadienį paskelbti Klasės susitikimo diena. Nors komitetas siūlė tokią iniciatyvą atmesti.

Pats V.Gapšys aiškinamajame rašte dėsto, kad "šios dienos pažymėjimas skatins bendruomeniškumą, ryšių palaikymą su buvusia mokykla ir jos bendruomene", o diena bus skirta klasės auklėtojai aplankyti, mokyklos kaip vertybės suvokimui skatinti.

Dėmesys močiutėms ir seneliams

Taip pat prieš trejus metus jau buvusio parlamentaro konservatoriaus Evaldo Jurkevičiaus iniciatyva rugpjūčio 28-ąją paskelbti Močiučių ir senelių diena Seime vėlgi pasitikta su džiaugsmu – komiteto siūlymui atmesti projektą vakar pritarė vos aštuoni parlamentarai, tad projektą turės toliau svarstyti kiti komitetai.

"Teikti pasiūlymą dėl Močiučių ir senelių dienos paskatino noras tvirtinti ryšį tarp kartų, pagerbti močiutes ir senelius. <...> Lenkijoje jau daugiau kaip 30 metų yra švenčiama močiučių diena, Lenkijoje taip pat minima ir senelio diena. Močiučių ir senelių diena taip pat švenčiama Prancūzijoje, Moldovoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje", – tuomet registravęs projektą aiškinamajame rašte vardijo E.Jurkevičius.

Jis pripažino, kad spalio 1-ąją Lietuvoje jau švenčiama Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, tačiau, pasak buvusio parlamentaro, "jos nereikėtų lyginti su Močiučių ir senelių diena, nes Pagyvenusių žmonių dienos tikslas – atkreipti dėmesį į senėjimą ir su tuo susijusias problemas. Močiučių ir senelių dienos tikslas būtų tvirtinti ryšį tarp kartų ir pagerbti močiutes bei senelius".
Aštuoni parlamentarai nepalaikė taip pat kartu su Močiučių ir senelių diena svarstytos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko idėjos gruodžio 15-ąją paskelbti Lietuvos Respublikos teismų diena.

Pats J.Sabatauskas dienos reikalingumą aiškino tuo, kad 2008 m. būtent gruodžio 15 d. buvo paminėtas Lietuvos teismų 90 metų jubiliejus, o "istoriniai šaltiniai rodo, kad gruodžio 15-oji – reikšminga diena, susijusi su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo faktais".

Prisiminė krepšinį

Bet visų svarbiausia buvo parlamentarų sprendimas paskelbti balandžio 23-iąją Lietuvos krepšinio diena. Idėjos autorius – socialdemokratas Valerijus Simulikas, pasiūlęs ir jau minėtą Advokatūros dieną. Kadangi pasiūlymas teiktas prieš metus, V.Simulikas balandžio 23-iąją teigia pasirinkęs dėl to, kad lygiai prieš 90 metų, t. y. 1922 m. balandžio 23-iąją, Lietuvoje sužaistos pirmosios krepšinio rungtynės.

"Yra daug sporto šakų, bet norim to ar nenorime, krepšinis visada buvo Lietuvos firminis ženklas, vizitinė kortelė. Istorinė pergalė prieš 90 metų taip pat svarbi. Ta diena nebus išeiginė, bet paminėt, pagerbt tos srities, kuri yra viena iš lyderiaujančių, sportininkus reikėtų", – "Kauno dienai" / "Klaipėdai" dėstė V.Simulikas.

Į klausimą, kodėl išskiriama ta vienintelė sporto šaka, jis atšovė: "Taigi nevažiuojate nei į lapių medžioklės čempionatą, nei į lengvosios atletikos čempionatą, o į krepšinio – važiuojate. Taigi nesakau, kad reikia skirti daugiau pinigų, bet pagarbos – taip."

Galbūt dėl jo pasiūlytų įteisinti atmintinų dienų advokatai ar Lietuvos krepšinis gali tikėtis kokios nors apčiuopiamos naudos? Parlamentaras priminė, kad ne nauda svarbiausia. Svarbiausia – pagarba.

"Pažiūrėjus į europinę praktiką, tarptautinio minėjimo dienų yra įvairiausių, tokių, kurios net ir Lietuvoje nėra įtrauktos į minėtinų dienų sąrašą, bet mes jas pripažįstame. Tad jei šnekame apie krepšinį arba advokatus, tos sritys yra vertos pagarbos. O kokia bus nauda? Bus pagarba, dėmesys. Nešneku juk apie pinigų skyrimą, tik apie dėmesį, pagarbą. Tai jei šnekame apie krepšinį ar advokatus, tai yra tos sritys, kurios vertos pagarbos", – teigė V.Simulikas.

Kalendoriuje vietos neliks

Beje, visus iš eilės projektus bandė sukritikuoti konservatorius Kęstutis Masiulis, tačiau į jo argumentus parlamentarai neįsiklausė. Tokių įstatymų genezę jis aiškino paprastai – parengti atmintinos dienos projektą galima ir per kelias minutes, o kai visuomenės grupė kreipiasi į parlamentarą, šis nėra pajėgus atsisakyti tokios lengvai pasiekiamos reklamos.

"Dar pereitą kadenciją kilo idėja, ją prisiminiau ir dabar, – gal reikėtų iš viso panaikinti atmintinų dienų kategoriją iš įstatymo ir nurodyti, kad visas atmintinas dienas nusistato ir švenčia tie, kas nori. Dabar tai sergančių kokios nors formos vėžiu, tai sergančių artritu diena siūloma. Tarkime, sergančių artritu asociacija gali nusistatyti, kad kokia nors balandžio 13-oji yra artrito diena, tai ją ir galėtų švęsti. O mes čia svarstome, balsuojame – kai kas tampa atmintinom dienom, kai kas – neatmintinom. Kas iš to? Jau baigsim tuoj visas metų dienas užpildyti, kai kur teks ir po tris progas įteisinti. Gal stalo teniso, golfo atminimo dienas reikia įteisinti? Kodėl gi ne?" – parlamento gaištamu laiku piktinosi K.Masiulis.

Savo dieną turi beveik visi

Šiuo metu Lietuvoje įteisintos 55 atmintinos dienos. Minimos net ir Energetikų, Moterų solidarumo, Statybininkų, Vietos savivaldos ar Baltų vienybės dienos.


Šiame straipsnyje: šventėsSeimaslaisvadieniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

R agana

R agana portretas
Noriu p .z.ciu dienos labai labai ir b.buku dienos irgi

ė

ė portretas
o seimo diena?

teisingai

teisingai portretas
Lietuvoje diedukai ir močiutės liko,na dar nokinukai......Emigrantų dieną šventės dieną įtraukti gal........
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių