Seimas antradienį atmetė konservatoriaus Vytauto Juozapaičio siūlymus didinti baudas grafičių piešėjams.
Tokį sprendimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į projektą atmesti pasiūliusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Už šią išvadą balsavo 28 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė irgi 7 parlamentarai, tad projektas po svarstymo atmestas.
V.Juozapaitis siūlė, kad papildomos baudos būtų įvedamos už tyčinį turto sunaikinimą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų. Pagal projektą, tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, būtų užtraukęs baudą nuo 300 iki 500 litų, o už pakartotinį tokį pažeidimą grėstų bauda nuo 700 iki 1000 litų.
Taip pat parlamentaras siūlė, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, padarytas grupės asmenų, būtų baudžiamas bauda nuo 1000 iki 2000 litų. Už tyčinį kultūros paveldo objekto sužalojimą pasiūlyta bauda nuo 2000 iki 3000 litų.
Projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad siūlomos nuostatos gali sukelti sumaišties teisinėje sistemoje. Išvadoje teisininkai teigė, jog Administracinių teisės pažeidimų kodeksą papildžius nuostata, numatančia administracinę atsakomybę už kultūros paveldo objektų tyčinį sužalojimą, ši tiesiogiai konkuruotų su Baudžiamojo kodekso nuostata, numatančia baudžiamąją atsakomybę už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sugadinimą.
V. Juozapaitis tvirtino, kad projektą parengti jį paskatino „plintantys vandalizmo atvejai, o ypač kai grafičių piešiniais gadinami gyvenamųjų namų, administracinių pastatų ir kitų statinių fasadai“.
Grafitininkai atsakomybėn gali būti traukiami remiantis dabar galiojančiu Baudžiamuoju kodeksu. Jame numatyta atsakomybė už turto sunaikinimą arba sugadinimą. Tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
Naujausi komentarai