Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisų paketui, kuriuo būtų reorganizuojama valstybinės kalbos kontrolės sistema.

Pasak projekto aiškinamojo rašto, dabartinė kontrolės sistema, kurią sudaro du savarankiški, jokiais valdymo santykiais nesusieti lygmenys - valstybės, Valstybinė kalbos inspekcija, ir savivaldybių, savivaldybių kalbos tvarkytojai, neužtikrina kontrolės kokybės ir visuotinumo.

Siūlomomis pataisomis numatoma įtvirtinti, kad Valstybinė kalbos inspekcija savo funkcijas vykdytų per teritorinius skyrius - valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą savivaldybių teritorijose kontroliuotų kalbos inspektoriai, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad priėmus teikiamas nuostatas būtų sukurta veiksminga, vientisa ir lanksti valstybinės kalbos vartojimo ir jos taisyklingumo kontrolės sistema, ne tik apimsianti visą šalies teritoriją, bet ir leisianti racionaliai ir tolygiai vykdyti kontrolę.

„Dabartinė Valstybinė kalbos inspekcija ne tik vykdytų tų viešojo valstybinės kalbos vartojimo sričių, kurioms netaikytinas teritorinis principas, kontrolę, bet ir vykdytų kontrolės proceso valdymo bei koordinavimo funkciją, stiprintų kontrolės metodinę bazę, atliktų visuomenės kalbinės elgsenos stebėseną, būtiną kalbos politikos strategijai tobulinti“, - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.Įstatymo pakeitimais taip pat numatoma patikslinti Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko skyrimo tvarką.

Pagal siūlomas pataisas kalbos inspekcijos viršininkas į pareigas būtų priimamas ir atleidžiamas iš jų kultūros ministro. Kalbos inspekcijos vadovo, kuris privalėtų turėti aukštąjį universitetinį lituanistinį išsilavinimą, kadencija truktų 4 metus ir jis galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.

Šiuo metu Seime taip pat svarstomas naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymo projektas, kuriuo numatoma patikslinti valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime reglamentavimą, valstybinės kalbos tvarkybą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą.

Projekte, įtvirtinant pagrindinius lietuvių kalbos tvarkybos principus, taip pat siekiama reglamentuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos santykį.