Seimas atidėjo korupcijos byloje įtariamo teisėjo K. Gurino atleidimą

Seimas ketvirtadienį atidėjo kyšininkavimo byloje įtariamo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimą.

Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu, parlamento atstovams nepavykus susisiekti su K. Gurinu ir gauti jo leidimą spręsti klausimą jam nedalyvaujant.

„Priešingu atveju tai galėtų būti vėlgi skundai ir apskundimai. Tai (atleidimas) galėtų vykti mūsų rudens sesijoje“, – sakė pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.

K. Gurinui sekmadienį sueis 65 metai. Pagal įstatymą, tokio amžiaus teisėjai turi būti atleisti.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra papratęs Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar jis gali neinicijuoti teisėjo atleidimo dėl pensinio amžiaus, jei pradėta procedūra teisėją atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo taip pat pritarė Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui, tačiau galutinis sprendimas atidėtas iki rudens sesijos, nusprendus netaikyti skubos procedūros. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.

Svarstys siūlymą atleisti LAT teisėją E. Laužiką

Seimas ketvirtadienį nusprendė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą atleisti kyšininkavimo byloje įtariamą Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką

Politikams išklausius E. Laužiko advokato Mindaugo Dūdos, už tokį sprendimą po pateikimo stadijos balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo vienas parlamentaras, susilaikė 18 politikų.

E. Laužiko advokatas sakė, kad pareiškus įtarimus teisėjas buvo nušalintas nuo pareigų, o galutinis sprendimas dėl atleidimo turi būti priimtas tik sulaukus teismo nuosprendžio.

„Negalima painioti baudžiamosios ir drausminės atsakomybių“, – kalbėjo M. Dūda.

Pasak jo, teisėjo atleidimas pažeistų nekaltumo prezumpciją.

E. Laužikas yra vienas iš aštuonių teisėjų, įtariamų didelės apimties korupcijos byloje. Prezidentas yra inicijavęs visų jų atleidimą.

M. Dūda sakė, kad nei jo ginamajam, nei Seimui nėra žinomi detalūs faktiniai duomenys apie įtarimų turinį, dėl etikos pažeidimo turėjo pasisakyti Teisėjų garbės teismas.

„Gerbiami Seimo nariai, jūs esate pavojingai arti slenksčio, kurį peržengus gali būti sukurtas precendentas, kuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas jį kompromituojančiu pagrindu atleidžiamas remiantis ne įrodymais ir faktiniais duomenimis apie teisėjo vardą žeminantį poelgį, bet pažyma apie tik galimai esančius ir tik galimai teisėtai surinktus įrodymus, kurių galbūt ir nėra“, – kalbėjo advokatas.

„Ar norėtumėte, kad būtent jūsų likimas panašioje situacijoje būtų sprendžiamas vadovaujantis spėjimais, slepiant nuo jūsų ne tik duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir patį kaltinimą, nepaisant įstatymuose nustatytų procedūrų, šiurkščiai pažeidžiant pagrindines teises ir nesudarant jokios galimybės asmeniui apsiginti?“ – teigė jis.

Anksčiau šią savaitę prezidento patarėja Jūratė Šovienė Seimui sakė, kad E. Laužikas toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už suinteresuotiems asmenims palankių sprendimų priėmimą gali būti atsilyginama, aptarinėjo galimą neteisėtą poveikį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjui.

Seimas ketvirtadienį atidėjo klausimą dėl kito byloje įtariamo Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimo. Toks sprendimas priimtas parlamento atstovams nepavykus susisiekti su K. Gurinu ir gauti jo leidimą spręsti klausimą jam nedalyvaujant.

Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo taip pat pritarė Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui, tačiau galutinis sprendimas atidėtas iki rudens sesijos, nusprendus netaikyti skubos procedūros. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę atleido byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.

Vis dėlto G. Nausėdai nepavyko gauti Teisėjų tarybos pritarimo dėl siūlymo atleisti Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.

Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – Teisėjų taryboje atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.

Daug diskusijų kelia klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius rašte Teisėjų tarybai nurodė, kad „jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, o poelgis yra toks, kuriuo sulaužoma priesaika, jis pagal Konstituciją turėtų būti pašalinamas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Nu nesurinksite , tai nesurinksite tu irodimu, mazu ka , kam nebuna. BET BENT JAU ZMONES ATSIGAUS NUO TO DEBILO OZIO NUOLATINIO MEKENIMO

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
O gal jsu DISIDENTA PALECKI sukeiskite su LANSBIRKA. Apkaltinkite LANSBIRKA , kad jis neprasika ir pasodinkite metams i kalejima ir rinkite irodymus. TAI ZINOKITE VISA TAUTA ATSIGAUTU

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
O gal atidetumete DISIDENTO ALGIRDO PALECKIO IKALINIMA, zmogus net neaisku kuo kaltinamas????
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių