Lengvu keliu

Savivaldybė kratosi nuomininkų skolų

Savivaldybė, nesirūpindama jai priklausančiais butais, į neviltį stumia namų, kuriuose yra jai priklausantys butai, administratorius.

Keistos metamorfozės

Bendrabutį Taikos pr. 34 iki 2001 metų eksploatavo savivaldybės įmonė „Klaipėdos bendrabučiai“. Prieš dvejus metus bendrabutyje įkurta namų savininkų bendrija „Vaizdas“. Šiandien „Vaizdo“ administracija neišmano, kaip priversti valdininkus pasirūpinti neprivatizuotais butais, kuriuose auginamos skolos.

Bendrabutyje Taikos pr. 34 yra keturi savivaldybei priklausantys neprivatizuoti butai. Bendra jų skola – beveik šeši tūkstančiai litų.

Perduodant namą į pastato butų (patalpų) savininkų sąrašą 15 kambarys – pagalbinės (negyvenamosios) patalpos nebuvo įtrauktos. Tuo metu jose buvo įrengtas kabinetas bendrabučio vedėjai. Bendrijos nariai tuomet vylėsi, kad šiomis patalpomis galės naudotis bendrijos administracija. Tačiau po dvejų metų dokumentuose šios patalpos virto gyvenamosiomis. Bendrijos buhalterė Virgina Žilevičienė pasakojo, kad savivaldybė negyvenamąsias patalpas, pažymėtas 15 - uoju numeriu, išnuomojo Igoriui Ignatjevui. Visus metus nedirbantis jaunas vyras bendrijai už paslaugas skolingas per du tūkstančius litų. Savivaldybė, išnuomojusi neprivatizuotą butą vyrui, atsakomybės dėl skolos išreikalavimo neprisiima. Į teismą kreiptis dėl skolos išieškojimo – beprasmiška, nes I. Ignatjevas oficialių pajamų negauna.

Kitaip sakant, savivaldybė padarė gerą darbą žmogui, suteikusi jam vietą gyventi, tačiau rūpestį dėl to, kaip jis ten gyvena, primetė bendrijai.

Niekas negyvena

Bendrijos „Vaizdas“ netenkina situacija ir dėl kito savivaldybei priklausančio neprivatizuoto buto.

Mieste tūkstančiai piliečių neturi kur gyventi, o bendrabučio 156 kambarys nuo to laiko, kai įsikūrė bendrija, – daugiau negu dvejus metus – laikomas tuščias. Teismo keliu iš jo buvo iškeldinta iš tikrųjų bendrabutyje negyvenanti Loreta Bitarytė. Šio buto skola sudaro beveik 1,9 tūkst. litų.

V.Žilevičienė sakė, kad į daugkartinius raštiškus prašymus spręsti problemas savivaldybė visai nereaguoja. Ji klausia, kas bendrijai apmokės skolas, susidariusias tuose butuose, kuriuose gyveno ar gyvena savivaldybės nuomininkai? Pasak bendrijos buhalterės, valdininkai neprisiima atsakomybės už tų gyventojų skolas, kuriems patys leido gyventi bendrabutyje. Savivaldybės specialistai, pasak V.Žilevičienės, tvirtina, kad skolas iš nuomininkų išsireikalauti turi pačios bendrijos.

Tačiau bendrijos neturi teisės iškeldinti nuomininkų, kuriems butus gyventi suteikė savivaldybė. Tai žino ir nuomininkai, kurie piktybiškai nemoka už gyvenimą bendrabutyje.

Neigė žinojęs

Butų ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė sakė, kad dėl susiklosčiusios situacijos kaltos pačios bendrijos, kurios nepateikė savivaldybei informacijos apie neprivatizuotų butų nuomininkų skolas. Tas skolas pirmiausia turi pripažinti teismas. Tada savivaldybė imsis veiksmų dėl tokių nuomininkų iškeldinimo.

Tačiau ar verta vargti, kai rezultatas, regis, iš anksto aiškus. Štai minėta L.Bitarytė bendrabutyje seniai negyvena, kur ji – niekas nežino, o jeigu teismas ir pripažins jos skolą bendrijai, iš ko ji bus išreikalauta? „Bet mes negalime jos skolos pripažinti beviltiška, nes skolininkas – L.Bitarytė - yra gyvas! Įstatyme numatyta, kad beviltiška laikoma mirusio žmogaus skola“, - sakė D.Netikšienė. Pasak jos, nesvarbu, kad nežinoma skolininko buvimo vieta, antstoliai turi jo ieškoti.

Valentas Lebednikas, Butų ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis skyriaus vyr. specialistas, kurį bendrijos „Vaizdas“ atstovai sakė žodžiu ir raštu informavę apie savivaldybės nuomininkų skolas, neigė gavęs tokią informaciją.

Skaičiuos, ar parduoti

Ar ne paprasčiau būtų anksčiau neprivatizuotus butus privatizuoti?

Įstatyme numatyta, kad tokia galimybė yra. Taip pat reglamentuota, kas turi teisę privatizuoti savivaldybei priklausančius butus.

„Dar galima privatizuoti butus, kurie yra nusidėvėję daugiau kaip 60 proc. ir savivaldybei nenaudinga juos remontuoti. Ekonomiškai naudingiau leisti žmonėms privatizuoti ir tvarkyti savo lėšomis tuos butus“, - sakė D. Netikšienė. Todėl pirmiausia, pasak jos, reikia įvertinti, koks yra pastato, kuriame yra butas, nusidėvėjimo procentas. Jeigu pastato nusidėvėjimo procentas, pavyzdžiui, yra 30 procentų, butas negali būti prastesnės būklės, nes nusidėvėjimą nulemia pastato bendrų konstrukcijų, inžinerinės įrangos būklė. „Gali būti, kad vieną kitą butą galėtume pasiūlyti žmonėms privatizuoti“, - kalbėjo D. Netikšienė. Pasak pašnekovės, šis klausimas bus sprendžiamas netolimoje ateityje.