Idėja Seime atkurti komisiją Juro Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti turi ir šalininkų, ir priešininkų

Praėjusią savaitę parlamente kilus diskusijoms, ką daryti su J.Abromavičiaus nužudymo tyrimu - skelbti jo medžiagą viešai ar vėl suburti parlamentarų grupę buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento pareigūno žūties aplinkybėms ištirti, daugelis 1997-2000 metais veikusios specialiosios Seimo komisijos narių abejoja naujo parlamentinio tyrimo nauda.

Neišgirstų nieko naujo

J.Abromavičius buvo nužudytas 1997 m. sausio 31 d. Jau po poros savaičių Seime dėl šio rezonansinio nusikaltimo buvo sukurta laikinoji tyrimo komisija. Deja, iki naujų Seimo rinkimų 2000 m. dirbusi komisija nesugebėjo parlamentui pateikti apčiuopiamesnių savo darbo rezultatų. Po rinkimų būta iniciatyvų pratęsti komisijos darbą ir naujame Seime, tačiau visuotinio pritarimo jos nesulaukė.

Dabar, kai Generalinė prokuratūra neseniai paskelbė nutraukusi trijų įtariamųjų prisidėjus prie J.Abromavičiaus nužudymo baudžiamąjį persekiojimą, idėja atkurti laikinąją komisiją vėl pradėta svarstyti. Tačiau “Kauno dienos” kalbinti ankstesnės komisijos nariai abejoja, ar parlamentarai pajėgūs ką nors atrasti naujo dešimties metų tragiškoje istorijoje.

“Kiek pamenu, mums tuomet prokurorai atnešdavo labai nedaug informacijos, tiksliau, dar kartą įvardydavo įvairias versijas, tačiau konkrečių rezultatų taip ir nepateikdavo. Dabar spaudoje keliamos įvairios nusikaltimo versijos, hipotezės, tad aš manau, kad komisija iš esmės nieko daugiau neišgirstų be to, ką perskaitė laikraščiuose”, - tvirtina buvęs ankstesniosios komisijos narys parlamentaras liberalas Algis Kašėta.

“Aš skeptiškai žiūriu į komisijos kūrimo idėją todėl, kad tik bus gaišinami teisėsaugos pareigūnai, o ir patys Seimo nariai tik “užmušinės” savo laiką toje komisijoje. Manau, kad vietoje to Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas arba Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų pasikviesti generalinį prokurorą ir už uždarų durų išklausyti jo informacijos apie bylos tyrimą ir perspektyvas”, - teigia A.Kašėta.

“Bus tampomas vežimas”

“Kiek prisimenu, bendras įspūdis dirbant toje komisijoje buvo toks, kad mums labai sunkiai sekėsi užčiuopti ką nors papildomai be to, ką mums pasakydavo į komisijos posėdžius atėję prokuratūros atstovai. Taigi komisijos darbas iš esmės toks ir buvo, kad periodiškai išklausydavome prokurorų, ar jiems pavyko ką nors naujo nustatyti. Dabar, kai prokuratūra pasakė, kad komisijos darbas jiems tikrai nepadėtų užbaigti šios bylos tyrimo, aš labai rezervuotai žiūriu į komisijos kūrimo idėją. Štai, jeigu byla būtų baigta, tuomet būtų galima aiškintis kokius nors politinius niuansus, jeigu jų kas nors įžvelgia”, - sakė konservatorius Jurgis Razma, taip pat dirbęs ankstesnėje laikinojoje komisijoje.

Buvusios komisijos narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas anksčiau yra sakęs, kad pritartų parlamentinio tyrimo atnaujinimo idėjai ir pripažino, kad ankstesnė komisija dirbo prastai. “Mes paviršutiniškai į viską žiūrėjome, ir tyrimas tuo ir baigėsi, kad nieko neištyrėme”, - sakė A.Salamakinas.

“Mano galva, reikėtų sudaryti specialią nepolitinę komisiją, ne iš Seimo narių, nes vėl bus tampomas vežimas iš vieno tvarto į kitą”, - siūlo ankstesnės komisijos narys liberalcentristas Vytautas Čepas.

“Tai, ką dabar laikraščiuose rašo apie Algirdą Petrusevičių, buvo žinoma ir prieš aštuonerius metus. Man tai yra sakęs tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Artūras Paulauskas, kuris buvo kviečiamas aiškintis į Seimą. Tada jis viešai nepateikė jokios rimtos informacijos. Aš išėjau su juo į Seimo koridorių ir paklausiau, kodėl jis nieko nesako. Tada jis tiesiai šviesiai pareiškė: ką aš galiu sakyti, jeigu tarp jūsų yra sprogdintojai”, - teigia V.Čepas.

Vėl prisimintos menamos sąsajos

Prokuratūrai pranešus apie panaikintus įtarimus trims asmenims, šalies žiniasklaidoje pasirodė pareigūnų nepatvirtinta informacija, kad tarp tų buvusių įtariamųjų yra užpraeitame Seime parlamentaro mandatą turėjęs A.Petrusevičius ir buvęs Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnas Jonas Zajančkauskas. Šiuo metu jie teisiami kitoje baudžiamojoje byloje dėl nelegalios prekybos ginklais.

Anksčiau ne kartą neoficialiai ar pusiau viešai buvo pasigirdusios kalbos, kad konservatoriai galėjo prisidėti prie savanorių maišto sukurstymo 1993 m. rudenį. J.Abromavičius, kuris tuomet buvo į mišką išėjusių Kauno SKAT rinktinės savanorių štabo viršininkas, šiam maištui atvirai ir aktyviai nepritarė.

Generalinė prokuratūra tyrė versiją, kad Abromavičiaus nužudymo priežastimi galėjo būti jo veiklos SKAT ir VSD rezultatai: J.Abromavičiaus gauta informacija apie savanorių maišto priežastis, atskirų asmenų, tarp jų ir politikų, įtaką jiems, sukauptos žinios apie geležinkelio tilto per Bražuolės upelį sprogdinimo organizatorius bei kita informacija ir galėjo lemti žudikų sprendimą sunaikinti pavojų keliantį J.Abromavičių.

A.Petrusevičius į Seimą 1996 m. buvo išrinktas pagal konservatorių sąrašą. Pastarosiomis dienomis prokuratūros paskelbtos žinios apie J.Abromavičiaus nužudymo bylos eigą daugelį vėl privertė prisiminti šias neoficialiai aptarinėtas menamas sąsajas tarp konservatorių ir J.Abromavičiaus likimo.

Vertina kaip rinkimų technologijas

Vakar šios diskusijos privertė prabilti ir buvusį ilgametį konservatorių lyderį europarlamentarą Vytautą Landsbergį. Tėvynės sąjungos išplatintame pareiškime teigiama, jog V.Landsbergis mano, kad šiurkščiausia rinkimų technologija, kuri dabar vėl pradėta masiškai naudoti, yra konservatorių, tai yra Tėvynės sąjungos šmeižimas dėl J.Abromavičiaus žūties.

“Prasidėjusi akivaizdi propagandinė kampanija prieš Tėvynės sąjungą gali būti siejama su konkuruojančių politinių jėgų nerimu dėl Tėvynės sąjungos konstruktyvios politikos vertinimo ir augančio prestižo Lietuvos visuomenėje”, - pareiškime pateikiama V.Landsbergio nuomonė.

Europarlamentaras primena, kad būtent konservatoriai 1997 m. inicijavo specialiosios komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti sudarymą ir teigia manąs, kad Tėvynės sąjunga ir dabar pritartų tokios komisijos sudarymui.

Jis priminė, kad kitos 1997 m. sudarytos Seimo komisijos tyrė Generalinėje prokuratūroje esančių Pakaunės savanorių maišto ir Bražuolės įvykių bylų medžiagą. “Buvusio generalinio prokuroro nusiskundimai, kad Seimas “trukdė”, yra nepagrįsti. Jau šešeri metai, kai Seimo sudėtys kitos, o pastarosios dvi bylos ligi šiol neištirtos”, - pareiškime cituojamas V.Landsbergis.

Praėjusią savaitę konservatoriai kreipėsi į generalinį prokurorą, ragindami paviešinti J.Abromavičiaus nužudymo bylos medžiagą. Jeigu toks paviešinimas būtų neįmanomas, Tėvynės sąjungos frakcijos nariai prašo leidimo susipažinti su minėta byla. Kaip vakar sakė J.Razma, atsakymo iš prokuratūros Seimo nariai dar nesulaukė.

Buvusiam prokurorui kyla daug klausimų

Aiškiausiai apie laikinosios komisijos kūrimą praėjusią savaitę kalbėjo Seimo socialliberalai, kuriems vadovauja Artūras Paulauskas, kuris 1997 m. dar buvo generalinio prokuroro pavaduotoju ir yra bene labiausiai su J.Abromavičiaus nužudymo byla pažįstamas Seimo narys. Tiesa, Naujosios sąjungos atstovai apie iniciatyvą kurti komisiją irgi kol kas kalba atsargiai. Pasak jų, frakcijos pozicija paaiškės po antradienį vyksiančio jos posėdžio.

“Ar reikalinga tokia komisija? Žiūrint, kokius uždavinius mes kelsime ir ką norėsime išsiaiškinti. Aišku, baudžiamosios bylos Seimo nariams tirti nereikėtų, bet būtina išsiaiškinti politinius aspektus, kurie toje byloje taip ir liko neištirti. Žmonės, kurie susiję su sprogdinimais, dirbo šalies karinėse struktūrose. Dabar, pavyzdžiui, paminėta J.Zajančkausko pavardė. Kaip tokie žmonės atsidūrė Antrajame departamente? Kieno užduotis jie vykdė? Ar tokie žmonės tebedirba valstybės institucijose? Ar jums nekyla tokių klausimų?”- kalbėjo A.Paulauskas.

Apie konservatorių prašymą leisti susipažinti su J.Abromavičiaus nužudymo byla arba paviešinti ją, A.Paulauskas atsiliepė skeptiškai. “Yra baudžiamasis procesas ir jame viskas labai aiškiai apibrėžta, kas turi teisę susipažinti su byla. O dėl viešinimo... Nėra tokios procesinės normos, kuri leistų nebaigtą bylą skelbti laikraščiuose arba skaityti per televiziją. Galvoju, kad visi šie prašymai tai tėra viešųjų ryšių akcija”, - tvirtina A.Paulauskas.