Buvęs generalinis prokuroras, dabar parlamentaras Artūras Paulauskas vakar paaiškino, kodėl didelį rezonansą sukėlęs nužudymas nebuvo ištirtas dar prieš dešimtmetį

Pasak socialliberalo A.Paulausko, buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Juro Abromavičiaus nužudymą tyrę pareigūnai visą laiką juto stiprų politikų spaudimą. Dėl šios bylos su generalinio prokuroro pavaduotojo postu turėjo atsisveikinti pats A.Paulauskas, iš tarnybos teko pasitraukti ir kai kuriems Vidaus reikalų ministerijos, policijos bei VSD darbuotojams.

Ministrui grasinta krata

Parlamentinei tyrimo komisijai, besiaiškinančiai J.Abromavičiaus nužudymo aplinkybes, liudijęs A.Paulauskas vakar prisiminė, kad iš karto po nužudymo, įvykdyto 1997 m. sausio 31 d., buvo sudaryta bendra kelių teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų operatyvinė grupė. Šiai grupei vadovavo tuomet generalinio prokuroro pavaduotoju dirbęs A.Paulauskas.

Dar sausio 29 d., tai yra likus dviem dienoms iki lemtingo sprogimo Kaune, kai po J.Abromavičiaus automobiliu detonavo nusikaltėlių pritaisytas heksogeno užtaisas, buvęs savanoris į Generalinę prokuratūrą buvo atsiuntęs faksogramą, kurioje prokurorus informavo apie Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) esančią pažymą.

Šioje pažymoje, kaip teigė faksogramoje J.Abromavičius, įvardyti kai kurių Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) pareigūnų nusikalstami veiksmai, taip pat jų sąsajos su geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimu, pakaunės savanorių maištu ir įvairiais kitais 1994-1996 metų nusikaltimais.

Pasak A.Paulausko, J.Abromavičius savo laiške prokuratūrai nurodė, kad pažymą, kurią pagal jo surinktą informaciją parengė KAM Antrasis (kontržvalgybos) departamentas, reikėtų iš ministerijos “paimti ryžtingai”, ir perspėjo, kad apie šį veiksmą “negalima pranešti konservatorių partijos vadovybei”.

Kaip vakar teigė komisijos liudytojas, tuometinis krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius, iš pradžių neigė gavęs tokią pažymą iš savo kontržvalgybininkų, tačiau tyrėjai iš savo šaltinių išsiaiškino, kad ministras kalba netiesą. Tik tuomet, kai Č.Stankevičiui buvo pagrasinta, kad jo darbo kabinete bus atlikta krata, ministras pristatė pažymą į prokuratūrą.

Sprogdinimas susijęs su mirtimi

Anot A.Paulausko, pažymoje buvo minimos konkrečios savanorių ir kitų asmenų pavardės, konstatuojama, kad daugelis jų per kelerius metus palypėjo karjeros laiptais, ir nuogąstaujama, kad ilgainiui jie gali įgauti didelės įtakos visai kariuomenės sistemai. Šių pavardžių parlamentaras komisijos posėdyje neįvardijo.

Pasak A.Paulausko, tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pažymą galėjo perskaityti ir ministro adjutantas, kuris vėliau ne kartą lankėsi Kaune ir, prokuratūros nuomone, informaciją galėjo perduoti suinteresuotiems asmenims. Per apklausą prokuratūroje adjutantas tokius įtarimus neigė.

A.Paulauskas vakar kategoriškai pareiškė manąs, kad tilto per Bražuolės upelį susprogdinimas yra susijęs su J.Abromavičiaus mirtimi. “Šitie žmonės išsigando, kad bus atskleisti. Jie suprato, kad J.Abromavičius gana toli pasistūmėjo savo tyrimuose. Ta pažyma aiškiai tai parodė”, - sakė buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas.

Pasak A.Paulausko, iš pradžių tyrimas vyko intensyviai, tyrėjai dirbo su užsidegimu, tačiau jau po savaitės prasidėjo įvairūs trukdymai. “Visi supratome, kad susidūrėme su tam tikra politine jėga. Po kelių dienų Seime buvo sukurta laikinoji komisija. Atrodė, kad ji sukurta ne ką nors išsiaiškinti, o tik gauti informaciją iš prokuratūros”, - teigė A.Paulauskas.

Tyrimą išjudino A.Pocius

Prokurorus nustebino komisijos pirmininko konservatoriaus Sigito Kakčio žygis į Kauno apygardos prokuratūrą. Nepasitenkinęs ta informacija, kurią parlamentarams pateikdavo A.Paulauskas ir kiti tyrimo grupės nariai, komisijos pirmininkas pats nuvažiavo į Kauną ir pareikalavo, kad prokurorai jam pateiktų visą baudžiamąją bylą.

A.Paulauskas taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu pas kai kuriuos konservatorius parlamentarus Seime nuolat lankydavosi įvairūs J.Abromavičiaus pažymoje minimi asmenys, savanoriai, netgi bylos įtariamieji.

A.Paulauskas bylos tyrimui vadovavo tik pusantro mėnesio. Nuolat iš parlamentarų girdėjęs priekaištų dėl tyrimo veiksmų, jis, jo paties teigimu, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik priimti pasiūlymą atsistatydinti. Prieš tai iš posto buvo išstumtas ir generalinis prokuroras Vladas Nikitinas, o jo vietą užėmė Kazys Pėdnyčia. Darbo neteko ir daugelis kitų su bylos tyrimu susijusių pareigūnų.

“Tiek pakeitimai Generalinėje prokuratūroje, tiek VSD generalinio direktoriaus Jurgio Jurgelio atleidimas turėjo vieną tikslą - kad ši byla nejudinama gulėtų stalčiuje. Po to daugelį metų niekas nebuvo suinteresuotas ją pajudinti, nes žinojo, kokio spaudimo ir likimo susilauks”, - tvirtino A.Paulauskas.

Tyrimas iš mirties taško, anot liudytojo, pajudėjo tik VSD vadovu tapus Arvydui Pociui. “Šiandien mes galime pasakyti, kad iš esmės nusikaltimas atskleistas”, - konstatavo A.Paulauskas ir pridūrė, kad iš VSD naujų duomenų gavusi prokuratūra, deja, nesugebėjo jų tinkamai procesiškai įforminti ir dėl to kaltininkų nepavyko patraukti atsakomybėn.

Kitą savaitę komisija ketina apklausti A.Pocių ir generalinį prokurorą Algimantą Valantiną.