Nors netrūksta jaunuolių, kurie  veržiasi atlikti pilietinę pareigą tėvynei – savanoriškai eina tarnauti į kariuomenę, tačiau nemaža dalis net neatsiliepia į šaukimo nurodymus. Šiandien tokių ieško policija, kai kurie jų nubausti piniginėmis baudomis. Už vengimą atlikti karo prievolę įstatymas numato net trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Gresia ir belangė

Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame šių metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąraše – 30 228 jaunuoliai. Šaukimo nurodymai bus siunčiami ne visiems iš karto, o dalimis, atsižvelgiant į tarnybos pradžios laiką.

Karo prievolininkai, gavę šaukimo nurodymus, privalo per šaukime nurodytą laiką kreiptis į regioninius karo prievolės ir komplektavimo skyrius. Esantiems karo prievolininkų šaukimo sąrašuose, bet negavusiems šaukimo nurodymų, per 20 darbo dienų nuo šaukimo sąrašų paskelbimo dienos rekomenduojama susisiekti arba atvykti į artimiausią Karo prievolės ir komplektavimo skyrių.

O kas gresia tiems, kurie, gavę šaukimą, ne tik nesusisieks su karo prievolės ir komplektavimo skyriais arba apskritai juose nepasirodys?

Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Krašto prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas majoras Žygimantas Adamonis dienraščiui sakė, kad tokiu atveju galimi du variantai – jaunuolis gali būti nubaustas pinigine bauda arba net nuteistas.

"Priklausomai nuo priežasties, dėl kurios jaunuolis vienokiu ar kitokiu būdu nesusisiekė su prievolės skyriumi – o kiekvienas atvejis svarstomas atskirai. Karo prievolininko pareigų nevykdymas užtraukia baudą nuo 28 iki 57 eurų. Jei asmuo pakartotinai nevykdo prievolininko pareigų, už ką jau buvo baustas, įstatymas numato 144–289 eurų baudą. Beje, baudos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės vykdymo, kitaip sakant, karo prievolininkas neturi galvoti, kad susimokėjęs baudą jau gali ramus, nebebus kviečiamas", – atkreipė dėmesį Ž.Adamonis.

Dar griežtesnę bausmę numato Baudžiamasis kodeksas: asmenims, nevykdantiems prievolininko pareigų, gresia areštas arba iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kariai, kurie tarnybos metu bandys įvairiais būdais išvengti tarnybos, taip pat gali būti baudžiami trejų metų laisvės atėmimo bausme.

"Visi karo prievolininkai turi pareigą – jei jie šaukiami, privalo atvykti, neatvykus – pranešti svarbias neatvykimo priežastis. Jei jaunuolis neatvyko, traktuojama, kad jis nevykdo karo prievolininko pareigų", – primena Ž.Adamonis.

Pašnekovo teigimu, net ir esant užtektinai savanorių, visi šauktinių sąraše išvardyti asmenys privalo prisistatyti į prievolės skyrius.

Jau yra ir nubaustųjų

Per praėjusiųjų metų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukimo nurodymams nepakluso apie 10 tūkst. jaunuolių.

Pasak Ž.Adamonio, iš šio būrio maždaug tūkstantis gavo šaukimus, tačiau neatvyko. Todėl jiems išsiųsti nurodymai dėl administracinių teisės pažeidimų protokolo surašymo. Dėl likusiųjų, beveik devynių tūkstančių, kaip ir reikalauja Karo prievolės įstatymas, informacija perduota policijai, kuri yra paskelbusi jaunuolių paiešką. Suradus jiems paprastai įteikiamas šaukimo nurodymas.

Jei kalbėtume apie baudas, reikėtų pabrėžti, kad paklusti šaukimo nurodymams nenorintys asmenys neturėtų ramiai miegoti tikėdamiesi būti nesugauti ir nenubausti. Šiandien administracinio teisės pažeidimo protokolą ne tik surašyti, bet ir skirti piniginę baudą gali patys Krašto prievolės ir komplektavimo skyriaus kariškiai (žinoma, dalyvaujant šauktiniui). Tokiu atveju duomenys apie nubaustą asmenį įvedami į administracinių teisės pažeidimų registrą, o baudos nuo šių metų pradžios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Taigi, nesumokėjus baudos, galima sulaukti nemalonumų iš mokesčių inspekcijos.

Šių metų balandžio 1 dieną vietoje Administracinių teisės pažeidimų kodekso pradės veikti Administracinių nusižengimų kodeksas. Jame įtvirtintos nuostatos, kad administracinių nusižengimų protokolą bus galima surašyti ir už akių. Atrodo, policijai jau nebereikės ieškoti besislapstančiųjų, jiems iškart bus kertama per kišenes.

Pasak Ž.Adamonio, kadangi tik praėjusiųjų metų pabaigoje buvo susumuoti duomenys apie anksčiau skelbtą šaukimą, šiandien yra tik trylika šauktinių, nubaustų piniginėmis baudomis. Tačiau neatmestina tikimybė, kad baudų gali būti susilaukti ir dalis asmenų, dėl kurių kreiptasi į policiją.

Bausti nėra tikslas

"Ką laikysime nusižengimo faktu? Vieną dieną neatvyko – kviečiame jį pakartotinai atvykti. Neatvyko – sumoka baudą, mes jį vėl kviečiame atvykti. Vieną kartą neatvyko, antrą kartą neatvyko, tada jau kyla įtarimų, kad jis vengia tarnybos. Už vengimą asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą", – pasak Ž.Adamonio, jaunuoliai į šaukimo nurodymus turėtų žiūrėti rimtai.

Majoro teigimu, jų tikslas nėra bausti: "Kiekvienas neatvykimo atvejis individualus, Mes negalime bausti neturėdami įrodymų. Kita vertus, jei mes kreipėmės į policiją, tai dar nereiškia, kad mes juos bausime. Policija jį visų pirma tik informuos apie jaunuolio pareigą atvykti pagal šaukimo nurodymą. Jei, policijai įteikus šaukimo nurodymą, jaunuolis neatvyksta, štai tada atsiranda pagrindas bausti", – baudų skyrimo ypatybes aiškina Ž.Adamonis.

Ieško emigrantų

Per praėjusiųjų metų šaukimą į karo tarnybą buvo kviesta maždaug 6 tūkst. užsienyje gyvenančių jaunuolių – bent tiek buvo deklaravusių savo išvykimą. Deja, atvyko tik apie 25 proc.

"Šiuo metu bendradarbiaujame su Užsienio reikalų ministerija, per konsulatus ir ambasadas tiksliname išvykusiųjų duomenis, teikiame informaciją dėl mums nežinomų asmenų, jų buvimo vietos – žinome, kad yra išvykę į užsienį, bet jokie Lietuvos duomenų registrai apie juos neturi jokių duomenų. Yra dalis sąmoningų piliečių, kurie informuoja apie savo buvimo vietą, tačiau nemaža dalis tai ignoruoja", – sako Ž.Adamonis.

Karo prievolės įstatymas reikalauja, kad išvykstant ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui į užsienio valstybę, jis turi pranešti apie savo buvimo vietą karo prievolę administruojančiai institucijai. Nepranešimas gali būti traktuojamas kaip vengimas atlikti karo prievolę, už tai grėstų ir baudžiamoji atsakomybė. Šiemet įstatymuose yra ir naujovių – šauktinis apie save gali pranešti registruotu laišku, elektroniniu paštu.

Ž.Adamonio teigimu, Vilniaus regiono kariniuose daliniuose  tarnauja 19 būtinosios karo tarnybos praėjusių metų šaukimo prievolininkų, anksčiau gyvenusių arba dirbusių užsienio valstybėse, yra ir savanorių.