Santykiuose su Rusija svarbu pripažinti, kad nuomonės ne visada sutaps, tačiau šalys visada liks kaimynės. Tokios nuomonės laikosi šiuo metu specialiojo ES atstovo pareigas Afganistane einantis Vygaudas Ušackas, rudenį tapsiantis ES ambasadoriumi Rusijoje.

– Balandį sukanka treji metai, kai esate specialusis ES atstovas Afganistane. Kokie įspūdžiai?

– Treji metai Afganistane atstovaujant 27 ES valstybėms – tai nepakartojamos patirties įgijimas konflikto zonoje, bendraujant su šalies ir regiono politiniais, religiniais bei pilietinės visuomenės atstovais, dirbant kartu su Jungtinių Tautų (JT), JAV, Japonijos, Indijos, Turkijos, Kinijos, Rusijos, Australijos ir kitų šalių diplomatais bei politikais. Treji metai Afganistane – tai tarsi atsinaujinimas, sugrįžtant į tarnybos kariuomenėje laikus, kur svarbu laikytis disciplinos, sugebėti pakelti fizinį krūvį ir išsaugoti moralinę pusiausvyrą ekstremalių situacijų atvejais. Per trejus metus turėjau unikalią galimybę tiesiogiai susipažinti su įspūdinga ir pilna iššūkių šalimi – Afganistanu, pabandyti suprasti politinio islamo bei jo atskirų šakų poveikį žmonių gyvenimui.

– Kadangi šiame poste jums liko mažiau kaip 5 mėnesiai, gal jau galite apibendrinti savo darbo rezultatus?

– Per trejus metus Afganistane padaryta akivaizdi pažanga. Tačiau ši pažanga trapi ir jai išlaikyti bei pasiekimams sutvirtinti bus reikalinga ilgalaikė ES ir tarptautinės bendruomenės parama po 2014-ųjų, kai Afganistaną paliks užsienio šalių karinės pajėgos.

Per tuos trejus metus, man vadovaujant atstovybei, ES įgijo daug didesnį politinį svorį ir įtaką formuojant tarptautinės bendruomenės politiką Afganistano ir regiono atžvilgiu, skiriant tikslesnę bei efektyvesnę paramą ūkiui, gerinant žmogaus, ypač moterų, teises, skatinant regioninį bendradarbiavimą ir kuriant pagrindus taikai ir susitaikymui.

Tikiuosi, iki mano išvykimo iš Kabulo baigsime derybas dėl ES ir Afganistano partnerystės sutarties, kuri teisiškai įtvirtins mūsų santykius ateinantiems dešimčiai metų.

– Būdamas toli nuo Lietuvos, kaip žvelgiate į Vilniaus vaidmenį tarptautinėje arenoje?

– Manau, atskirais etapais praeityje mes parodėme, kad galime formuluoti ir įgyvendinti tarptautines iniciatyvas siekdami savo bei bendrų su kitomis šalimis interesų. Turiu omenyje Lietuvos inicijuotą "Vilniaus-10" – Vidurio ir Rytų Europos šalių – sambūrį ir bendrą politinę veiklą siekiant narystės NATO. Taip pat buvusio prezidento Valdo Adamkaus tarpininkavimą, sprendžiant Ukrainos vidaus politinę krizę ar reikštą paramą Gruzijai tarptautiniuose forumuose. Dėl įvairiapusės ekonominės ir kultūrinės diplomatijos sukūrėme gerus santykius su Rusija, o Kaliningrado sritis netapo "kliūtimi" stojimo į NATO ir ES kontekste.

Lietuva toliau turėtų integruotis į ES ir NATO, kartu daryti įtaką šių organizacijų politikai tiek mūsų artimosios kaimynystės atžvilgiu, tiek pasinaudodama ES įtaka pasaulyje siekti savo ekonominių ir politinių interesų raiškos užsienio šalyse.

Artėjantis pirmininkavimas ES, kuri, nors ES Užsienio reikalų tarnyba perėmė svarbiausias atstovavimo funkcijas, vis dėlto suteikia išskirtinių galimybių Lietuvai daryti įtaką ir kartu su ES partneriais įgyvendinti bendras užsienio, saugumo, taip pat ekonominės politikos kryptis. Lietuva taip pat pretenduoja į garbingą ir labai atsakingą poziciją – šį rudenį tapti JT Saugumo Tarybos nenuolatine nare dvejiems metams.

Mums būtina pasimokyti iš prieš metus patirto kartaus pralaimėjimo kandidatuojant į JT Generalinės asamblėjos prezidento postą ir, išnaudojant profesionalios Lietuvos diplomatinės tarnybos patirtį bei patarimus, siekti JT Saugumo Tarybos nenuolatinės narės vietos. Tai atvertų dideles galimybes Lietuvos, o per jos darbą Saugumo Taryboje – ir visos ES, interesų raiškai svarbiausioje pasaulio taiką ir saugumą užtikrinančioje institucijoje.

– Kalbant apie Lietuvos užsienio politikos formulavimą, ar šis procesas, jūsų nuomone, apskaičiuotas ir nuoseklus?

– Pasiekus fundamentalius Lietuvos nacionalinius interesus – narystę ES ir NATO – užsienio politika, regis, tapo nebe tokia aktuali, kokia buvo anksčiau. Būdamas užsienio reikalų ministru skatinau diskusiją dėl Lietuvos užsienio politikos interesų globalizacijos sąlygomis. Būtų naudinga, kad tokia diskusija, padedanti formuluoti Lietuvos užsienio politikos gaires, vyktų tarp politinių partijų ir pretendentų į valstybės vadovo postą.

Užsienio politika neatsiejamai susijusi su pasauline ir vidaus ekonomika, prekyba bei investicijomis, migracijos srautais, inovacijomis, saugumo politika. Todėl ji nusipelno daug didesnio dėmesio ir strateginės vizijos formulavimo aukščiausiu lygiu.

– Buvote vienas aktyvesnių užsienio reikalų ministrų Lietuvos istorijoje, nemažai dėmesio skyrėte Lietuvos santykiams su Rytų kaimynais. Kaip vertinate dabartinės Vyriausybės užsienio politikos programą, tiksliau, skambiai pristatomą santykių su Rusija perkrovimą?

– Aš visada pasisakiau ir dirbau už Lietuvos nacionalinių interesų raišką: stipresnę integraciją į ES ir NATO, abipusiškai gerų bei naudingų santykių su kaimynais vystymą, energetikos šaltinių diversifikavimą ir aktyvią ekonominę diplomatiją šalies gerovės labui. Tai ypač buvo aktualu, kai 2009 m. pabaigoje per Lietuvą nuvilnijo ekonomikos krizė, o mano vadovaujama diplomatinė tarnyba susitelkė į naujų rinkų Lietuvos ūkio subjektams paiešką ir tradicinių rinkų išlaikymą bei stiprinimą. Dirbome petys petin su Ūkio ministerija ir verslu, siekdami pritraukti užsienio investuotojų į Lietuvą, padėti Lietuvos įmonėms rasti ir išlaikyti naujas rinkas.

Santykių su Rusija problema nėra santykių su ja perkrovimas. Galima teigti, kad santykiai su Rusija nebuvo prikrauti, jiems trūksta pozityvios darbotvarkės. Manau, kad daug svarbiau sutarti tarpusavyje, kokie yra mūsų nacionaliniai interesai Rusijos atžvilgiu ir kaip mes galime kurti abipusiškai naudingus santykius, pripažindami, jog ne visada sutarsime, tačiau visada išliksime kaimynai.

Na, o dabartinės Vyriausybės užsienio politiką bus galima vertinti tada, kai ji pasitarnaus stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant ekonomikos konkurencingumą, plėtojant prekybą ir politinį dialogą, sprendžiant dvišalius, taip pat bendros kaimynystės klausimus.

Nesutrumpintą interviu skaitykite portale diena.lt