SAM nesutinka, kad sveikatos apsaugoje trūksta ryžtingesnės kovos su korupcija

Priekaištai ministerijai nuskambėjo trečiadienį įvykusiame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje, kuriame pristatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo rezultatai.

„Kodėl priemonės, kaip pernai kalbėjome, kad jos bus papildomos, bus veiksmingos, pamatuojamos – deja, taip neįvyko (...) Sakėme, kad proveržis tikrai bus, bet, deja, ne“, – kalbėjo komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.

Tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ duomenys rodo, kad labiausiai korumpuotomis institucijomis šalies gyventojai ir įmonių vadovai ne pirmus metus laiko sveikatos apsaugos ir priežiūros sistemos įstaigas.

Sveikatos viceministras Aurimas Pačkauskas nesutinka, kad per metus situacija nepasikeitė.

„Nesinorėtų sutikti, kad situacija visiškai nesikeičia. Taip – Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos priežiūros įstaigos dominuoja tarp lyderių šioje srityje, kas nėra džiuginanti tendencija“, – posėdyje sakė A. Pačkauskas.

Anot jo, korupcija mažinama siekiant tobulinti nekokybišką sveikatos priežiūros paslaugų sistemą ir didinant jos prieinamumą papildomai finansuojant, centralizuojant viešuosius pirkimus, keičiant specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką ir kitomis priemonėmis.

Sakėme, kad proveržis tikrai bus, bet, deja, ne.

A. Pačkauskas teigė, kad korupciją sistemoje mažina ir aktyvesnis STT darbas bei tyrimai dėl įtariamų kyšininkavimo atvejų: „Matyt, šalia korupcijos žemėlapio turime ir realius veiksmus, kurie tą situaciją po truputėlį tvarko“.

Viceministras sakė, kad korupcijos apraiškų tendencijos sistemoje gerėja, o jau kitais metais tikimasi dar geresnių rezultatų.

„Tikrai matydami, kad tos tendencijos, bent jau europiniu matavimo lygmeniu, yra palengva gerėjančios, tikimės, kad kitų metų korupcijos žemėlapyje mes jeigu nebūsime aplenkti ko nors kito, tai (...) gal bent jau mažesniais procentais“, – sakė jis. 

A. Stončaičio manymu, kovojant su korupcija reikėtų gerinti slaugos ir konsultacijų dėl tam tikrų ligų prieinamumą.

„Pokyčiai, kurie yra jūsų inicijuoti, priimti, pavyzdžiui su slauga, kai slauga pašoko iki eilėse stovėti metus ir daugiau, kad pakliūti, na, tikėtina, kad atsiranda rizika kyšininkavimo, pagreitinimo proceso kažkur. Pakliuvimas onkologinėms konsultacijoms suformuoja tas terpes tiems negeriems dalykams (...) Priemonės turėtų būti ir taiklios, ir efektyvios“, – kalbėjo Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

Korupcijos tyrimo duomenimis, antrus metus iš eilės blogėjo ir Energetikos ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų vertinimas.

Energetikos viceministras Tomas Daukantas sakė, kad tokius pokyčius galėjo lemti nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimas, elektros galių skirstymas ir atsinaujinančių energetikos šaltinių elektrinių prijungimas bei kitos priežastys, tačiau ministerija turi planą, kaip korupcijos apraiškas mažinti.

„Turime aiškų antikorupcijos priemonių planą“, – posėdyje sakė T. Daukantas.

STT tyrimas rodo, kad kyšio davimo patirtis tarp gyventojų ir verslo vadovų, palyginti su ankstesniu tyrimu 2021 metais, išliko nepakitusi – dešimtadalis gyventojų ir 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius metus teko duoti kyšį. Kyšį davusių valstybės tarnautojų pastaraisiais metais sumažėjo ir siekė 1 proc. (2021 metais – 2 proc.).

Kaip rodo tyrimas, dėl korupcijos paplitimo Lietuvos gyventojai pirmiausia atsakingais mato valstybės tarnautojus, teisėjus, prokurorus ir politikus, tačiau vis daugiau žmonių atsakomybę priskiria sau ir savo aplinkai – šeimai, artimiesiems, pažįstamiems.