SAM įstaigos be vadovų: neieško ar neranda

Vienintelis netiko

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC) nuolatinio vadovo dar teks palaukti. SAM sudaryta komisija šį ketvirtadienį vertino vienintelį pretendentą į šį postą, atitikusį konkurse keliamus reikalavimus. Beje, ir tų neatitikusiųjų tebuvo vienas, vadinasi, vadovauti ULAC svajojo vos du. "Pretendentas nesurinko reikiamos balų sumos ir jam konkursinė vieta yra neskiriama", – informavo SAM Spaudos tarnyba.

ULAC be nuolatinio vadovo – nuo kovo 2-osios. Tiesa, de facto – kur kas seniau. Dar ankstesnės kadencijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ligtolinį direktorių Saulių Čaplinską dėl pareigų nevykdymo paskelbė atleisiantis nuo pernai lapkričio 5-osios. Nors viešojoje erdvėje S.Čaplinskas nuolat reiškėsi kaip aktyvus COVID-19 situacijos komentatorius, bet turėjo nedarbingumo pažymėjimą net iki pat vasario pabaigos. Tik jam pasibaigus S.Čaplinską buvo galima atleisti, ir tai padarė jau naujas ministras – Arūnas Dulkys, nematęs pagrindo keisti pirmtako sprendimo.

Tad užkrečiamųjų ligų srities įstaiga per patį naujos užkrečiamosios ligos protrūkį be nuolatinio vadovo dirba nuo pernai. Kadangi vienintelis konkursantas išbrokuotas, vadinasi, ULAC laukia dar koks pusmetis laikinumo, kol bus paskelbtas ir baigsis naujas konkursas.

Beje, ministerijoms pavaldžių įstaigų statusas skirtingas, skiriasi ir vadovų skyrimo tvarka. Jei ULAC, kaip daugumos kitų įstaigų, direktoriaus skyrimas būtų reglamentuojamas pagal Valstybės tarnybos įstatymą, o ne pagal sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatus, konkursas būtų iš karto nutrauktas vos paaiškėjus, kad reikalavimus atitinka vienintelis kandidatas.

Pozicija: SAM pavaldžių įstaigų bevaldystę būdamas ministru A.Veryga aiškino planuojama jų pertvarka. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Į NVSC nori dvylika

Nuo kovo 11-osios be nuolatinio vadovo ir kita valdant pandemiją itin svarbi įstaiga – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie SAM. Jis jau seniai buvo kritikuojamas dėl netikslios COVID-19 statistikos ir archajiškos duomenų rinkimo tvarkos, bet paskutinis lašas buvo, kai praėjusių metų pabaigoje paaiškėjo, kad "pamesta" per tūkstantis su COVID-19 susijusių mirčių, vadinasi, sprendimus Vyriausybė priimdavo remdamasi klaidinga pandemijos statistika.

Vasario viduryje ministras A.Dulkys nepatenkinamai įvertino NVSC direktoriaus Roberto Petraičio darbą. Atliktas tarnybinis patikrinimas, direktoriui skirtas papeikimas. Ministras nuo kovo 10-osios atleido jį iš pareigų, motyvuodamas, kad darbo klaidos tvarkant COVID-19 duomenis turi pagrindo teigti, jog keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai.

Kaip informavo SAM, į naujus NVSC vadovus pretenduoti panoro dvylika. Šiuo metu tikrinama, ar jie atitinka keliamus reikalavimus.

O SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) be nuolatinės galvos nuo gegužės 11-osios. Ligtolinis jo vadovas Olegas Sitnikovas pats pasitraukė iškilus viešumon, kad pernai pavasarį tuomečio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos pavedimu ESSC nupirko gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių iš Kinijos ir Izraelio už beveik 2 mln. eurų, nors jau perkant žinota, kad jie neturi privalomų sertifikatų, tad lig šiol daugiau kaip pusė netinkami naudoti.

Konkursas į ESSC vadovo postą įvyko šią savaitę, liepos 26-ąją. Komisija atrinko du pretendentus, kurių kitą savaitę laukia pokalbis su ministru.

Laikinai ketvirti metai

Nesu patenkintas, kaip šią problemą sprendžia ir dabartinė SAM vadovybė, nes laikinas vadovas negali dirbti taip efektyviai kaip nuolatinis.

Pamainos jau dabartinio sveikatos apsaugos ministro atleistiems ULAC, NVSC, ESSC vadovams paieškos pajudėjo, tačiau kai kurios kitos įstaigos be nuolatinės galvos – metų metais. Iš SAM pavaldžių aštuoniolikos biudžetinių ir biudžetinių viešojo administravimo įstaigų (neskaičiuojant viešosios sveikatos priežiūros įstaigų) nuolatinius vadovus turi tik bemaž kas antra. "Šiuo metu trūksta devynių SAM pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovų (skaičiuojant su Respublikinės Šiaulių ligoninės)", – "Kauno dieną" informavo Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė, laikinai vykdanti ir tarnybos vedėjo funkcijas, nes nuolatinio vadovo nėra ir čia.

Štai Radiacinės saugos centras (RSC), išskirtinai svarbia įstaiga tapęs Lietuvos pašonėje pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AAE), pastatytai pažeidžiant tarptautinius saugumo reikalavimus, nuolatinio vadovo neturi nuo 2019 m. sausio 1-osios. Šiuo metu pagaliau vyksta konkursas į šį postą.

Net keturios įstaigos laikinumo būklės – jau ketvirti metai: nuo 2018-ųjų sausio 1-osios – Lietuvos medicinos biblioteka, balandžio 14-osios – Valstybinis psichikos sveikatos centras, liepos 1-osios – Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM, rugpjūčio 1-osios – Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.

Laikinai: net keturios SAM valdomos įstaigos neturi nuolatinių vadovų ketvirti metai, dar viena – nuo 2019 m. sausio 1-osios. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Ant dviejų kėdžių

SAM pavaldžių įstaigų bevaldystę ankstesnis ministras aiškino planuojama jų pertvarka, nes kam ieškoti vadovo, jei netrukus įstaigos gali nebelikti. Kas ginčysis: gal kai kurias reikia naikinti ar sujungti, nors gyvenant AAE pašonėje idėja RSC jungti prie NVSC beveik visus smarkiai nustebino.

Seime reformų idėjos užstrigo, tačiau tai neturėjo būti netikėta, nes tokios revoliucijos visuomet sulaukia daug diskusijų. Vis dėlto taip ilgai palikti įstaigas be galvų tikrai neatsakinga. O nežinomybėje pakibusių institucijų specialistai ėmė dairytis darbo kitur.

Į sveikatos apsaugos ministro postą atėjęs A.Dulkys piktinosi, kad kai kurių ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai dirba prastai, o kai kurios visai neturi nuolatinių. Bet ir pats per beveik aštuonis mėnesius poste kol kas nepaskyrė nė vieno nuolatinio vadovo. Kaip informavo SAM Spaudos tarnyba, ULAC, NVSC, ESSC ir RSC vadovų ieškoma, o kitoms įstaigoms planuojama pradėti dairytis vasarai baigiantis, po rugpjūčio 15 d., kad būtų pritraukta kuo daugiau kandidatų.

"Tai paveldėta problema iš ankstesnės kadencijos – daug įstaigų nuolatinių vadovų arba nebuvo, arba juos buvo ruošiamasi atleisti, su jais konfliktuojama. Bet nesu patenkintas, kaip šią problemą sprendžia ir dabartinė SAM vadovybė, nes laikinas vadovas negali dirbti taip efektyviai kaip nuolatinis", – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Pasak jo, idėjų performuoti SAM pavaldžias įstaigas visiškai neatsisakyta: dabar vyksta diskusijos, derinimo darbai.

Girdimi pasiteisinimai, kad dėl pandemijos nėra kada apsispręsti dėl įstaigų ir jų vadovų, bet būtent dėl pandemijos ir yra labai svarbu, kad sveikatos srities įstaigos dirbtų kaip įmanoma efektyviau. O laikinai vadovauti įstaigoms paskirti specialistai turi atlikti ir savo tiesiogines, ir vadovo pareigas. Kažin, ar jie kelia strateginių užduočių sau ir pavaldiniams, nes laikinojo vadovo ir tikslai laikini.

Beje, SAM pavaldžiose įstaigose ne tik laikinieji vadovai sėdi ant dviejų kėdžių. Štai konkursą vadovauti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai – didžiulei įstaigai, kurioje net 297 etatai – laimėjęs Danas Bakša, kaip skelbiama šios įstaigos tinklalapyje, dar dirba ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus pavaduotoju / direktoriaus patarėju.

Beje, D.Bakša rekordiškai greitai – per 2,5 mėnesio – perėjo vadovo skyrimo procedūrą. Pernai liepos 14-ąją mirus ligtoliniam direktoriui, naujasis paskirtas jau spalio 1 d. Spėliota, gal todėl, kad A.Verygai tai buvo "paskutinės minutės" paskyrimas baigiantis kadencijai, o pasirinkti buvo nesunku, kai kandidatavo ir jo buvęs patarėjas D.Bakša?

Konkursai žlunga

Kiti konkursai užsitęsia ir amžinybę. Daug jų neįvyksta, nes neatsiranda pretendentų arba nesulaukę atrankos jie susiranda kitus darbus, nes procesas išsitęsia pusę metų ir dar ilgiau. Štai dabar vienam iš dviejų Valstybės tarnybos departamento (VTD) atrinktų kandidatų atsiėmus kandidatūrą, sustojo Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus konkursas.

Pasak VTD Atrankų skyriaus patarėjos Simonos Abraitienės, tarp šiais metais neįvykusių vadovų konkursų buvo keturiolika, kai nesulaukta nė vieno pretendento. 22 atvejais reikalavimus atitiko tik vienas, o tokiu atveju pagal galiojančius teisės aktus vadovų konkursai laikomi neįvykusiais, nes turi būti bent du. VTD atstovė atkreipia dėmesį, kad už pritraukimą į konkretų konkursą ar atranką atsakinga jį inicijavusi įstaiga, o VTD įgyvendina tik bendro pobūdžio pritraukimo į valstybės tarnybą ir jos įvaizdžio formavimo priemones – bendradarbiauja su aukštųjų mokyklų karjeros centrais, viešina konkursų į valstybės tarnybą skelbimus įvairiuose darbo paieškos portaluose ir t.t.

Šiemet vidutiniškai norinčiųjų dalyvauti konkurse į įstaigos vadovus – dešimt, į padalinio vadovus – kiek daugiau nei septyni, į nevadovaujamąsias pareigas – devyni. Beje, pernai, palyginti su 2019-aisiais, pretendentų skaičius išaugo net 41 proc. O šiemetis rekordas – 109 pretendentai siekė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų poskyrio vyresniojo specialisto pareigų.

Rekordai: šiemet į keturiolika vadovų konkursų nesulaukta nė vieno pretendento, 22-uose reikalavimus atitiko tik vienas. O daugiausia – net 109 – konkuravo ne dėl vadovo, o dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų poskyrio vyresniojo specialisto pareigų. Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Procedūros užtrunka

Vis dėlto, ar įmanoma vadovų paskyrimo procesą paspartinti, kad įstaigos pusmetį ar ilgiau neliktų laikinumo statuso? Pasak VTD atstovės, nuo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo iki komisijos posėdžio vidutiniškai praeina šiek tiek daugiau nei 62 kalendorinės dienos. "Tokia konkursų trukmė yra dėl objektyvių priežasčių. VTD per savaitę jų suorganizuoja 60–80. Tiesiogiai jų organizavimo darbe dalyvauja 47 VTD specialistai", – aiškina S.Abraitienė ir primena, kad tai – ne vienintelė šio departamento funkcija.

O organizuoti konkursą – tai ne tik pirmininkauti ir sekretoriauti komisijoje, bet ir nemažai parengiamųjų darbų. Įstaigai pateikus prašymą skelbti konkursą ar atranką, VTD specialistai tikrina, ar pareigybės aprašymas atitinka teisės aktų reikalavimus, jei reikia, grąžina įstaigai tikslinti. Paskelbus konkursą, pretendentai dešimt darbo dienų teikia prašymus. Tada VTD specialistai tikrina, ar pretendentai atitinka pareigybei keliamus reikalavimus. Neretai jiems tenka tikslinti savo pateiktus dokumentus. Dokumentams patikrinti, patikslintiems dokumentams teikti ir pakartotinai jiems patikrinti teisės aktuose skirta iki penkiolikos darbo dienų.

Pretendentams į įstaigos vadovo pareigas dar tenka atlaikyti išsamų kompleksinį vertinimą, kuriame tikrinamos jų bendrosios, vadybinės ir lyderystės kompetencijos. Šį vertinimą taip pat atlieka VTD ekspertai. Paprastai visi pretendentai įvertinami per penkiolika darbo dienų.

Kai jau žinomas reikalavimus atitikusių pretendentų skaičius, iš VTD ir tarnautojo ieškančios įstaigos atstovų sudaroma konkurso komisija, paskiriama jo data, apie ją informuojama ne mažiau kaip prieš tris dienas. Komisija dar turi parengti užduotis, susitarti dėl pretendentų vertinimo principų ir kt.

Atrankos sistema griozdiška. Per didelis centralizavimas – ar tai būtų viešieji pirkimai, ar sustambintos įstaigos, ar kurių nors funkcijų centralizavimas, ar darbuotojų atranka.

Komisijos atrinkti pretendentai į įstaigų vadovus ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų susitinka su tą įstaigą valdančios ministerijos ministru. Jei šis paskelbia konkurso nugalėtoją, ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti įstaigos vadovo pareigas. Konkursą laimėjęs asmuo skiriamas į pareigas arba priimamas sprendimas nepriimti jo į pareigas ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų po STT informacijos gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu.

Taigi vienur savaitė, kitur kelios dienos, bet kol pagaliau konkurso nugalėtojas sėda į vadovo vietą, praeina ir pusmetis.

Pasak S.Abraitienės, konkursų trukmė buvo pailgėjusi ir dėl COVID-19 karantinų. VTD pavyko itin greitai persiorientuoti – per kelias dienas pakeisti teisės aktai ir startavo nuotolinė valstybės tarnautojų atranka. Tačiau konkursams vykstant gyvai, jei pretendentų daug, jie vykdavo dviem etapais: pirmasis – kompiuterinis testas, o į antrąjį patekdavo tik geriausiai jį išlaikiusieji. Nuotoliniu būdu nebuvo galimybės taikyti testą, tad komisijai tekdavo virtualiai susitikti su visais pretendentais, o tai užtrukdavo ir dvi ar tris dienas. Bet šį balandį stacionari testavimo sistema buvo pritaikyta ir nuotoliniam naudojimui – tai žymiai sutrumpino atrankos trukmę.

Reikia vadovų rezervo

"Atrankos sistema griozdiška. Per didelis centralizavimas – ar tai būtų viešieji pirkimai, ar sustambintos įstaigos, ar kurių nors funkcijų centralizavimas, ar darbuotojų atranka – negerai, nes įstaiga turi būti valdoma kompleksiškai. Perteklinis centralizavimas apriboja galimybes greitai rasti tinkamą vadovą, o be nuolatinio vadovo negali būti efektyvi įstaigos veikla", – neabejoja parlamentaras A.Matulas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Vitalis Nakrošis taip pat pabrėžia, kad sveikatos apsauga – ypatinga valdymo sritis, labiausiai paveikta COVID-19 krizės, ir tai, kad nėra nuolatinių vadovų, labai riboja galimybes efektyviai šią krizę valdyti.

Krizė: prof. V.Nakrošis pabrėžia, kad sveikatos apsauga – ypatinga valdymo sritis, labiausiai paveikta COVID-19 krizės, ir tai, kad nėra nuolatinių vadovų, labai riboja galimybes efektyviai šią krizę valdyti. Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Jo manymu, vadovų atranka būtų kokybiškesnė, jei turėtume bendrą aukštesniąją valstybės tarnybą, kurioje esami ir nauji potencialūs vadovai sudarytų kadrų rezervą. Į vadovų korpusą reikia pritraukti šviežio kraujo, kad galėtume greičiau reaguoti į pokyčius ir imtis aktyvesnės lyderystės. O toks rezervas padėtų sparčiau ir efektyviau rasti tinkamiausių vadovų į atsilaisvinusias vietas. Tad V.Nakrošis palaiko VRM planus stiprinti vadovų korpusą, sukurti valstybės tarnybos kompetencijų centrą, kuris užsiimtų visų žmogiškųjų išteklių plėtra, vadovų korpuso stiprinimu ir centralizuota atranka.

"Reikia vientisos sistemos ir labiau pasitikėti vadovais, tada nebūtų reikalo centralizuotai atrinkti visus valstybės tarnautojus. Tai buvo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės sprendimas, siekiant padidinti skaidrumą valstybės tarnyboje, tačiau taip vadovams surišamos rankos greitai reaguoti į besikeičiančius poreikius, ypač krizių metu, kai reikia greitai priimti į darbą specialistus", – mano V.Nakrošis. Jo vertinimu, centralizuota vadovų atrankos sistema pasiteisino labiau, bet eilinių darbuotojų – ne.

Po tokios gausybės patikrinimų į pokalbį atrinkti vadovai turėtų būti tobuli. Bet, kaip rodo vien dabartinio sveikatos apsaugos ministro per kelis mėnesius atleisti trijų įstaigų vadovai, taip toli gražu nėra. Jei sudėtingos ir ilgos procedūros parenkant vadovus neduoda rezultato, gal verta jas keisti? Bet, žinoma, visų pirma reikia netoleruoti, kad laikinas taptų nuolatinis, ir svarbios įstaigos metų metais neliktų be galvos.