S. Kairys: pokyčiai LRT taryboje galėtų būti vykdomi tik jau išrinkus naująjį vadovą

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad pokyčiai LRT taryboje galėtų būti vykdomi tik jau išrinkus naująjį nacionalinio transliuotojo vadovą.

„Na, gal ir galėtų būti toks siūlymas, bet visas konkursas pradėtas tokiomis žaidimo taisyklėmis, kurios yra. (...) Truputėlį keistai atrodytų, kad dabar iš naujo turėtume sukurti žaidimo taisykles, o esamos vadovės kadencija baigiasi“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Taip jis komentavo svarstymus, jog LRT tarybą galėtų sudaryti ne 12, kaip yra dabar, o 13 narių. Tokiu atveju būtų išvengta situacijų, kai du kandidatai surenka vienodą skaičių balsų.

Truputėlį keistai atrodytų, kad dabar iš naujo turėtume sukurti žaidimo taisykles, o esamos vadovės kadencija baigiasi.

Būtent taip nutiko antradienį, kai dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas surinko po šešis tarybos narių balsus.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų, todėl LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranką.

S. Kairys teigė, kad „dabarties problematikų reikia mokytis“, tačiau to negalima daryti „karštom galvom“.

Jis taip pat ragino susilaikyti nuo bet kokio ažiotažo kėlimo, vykstant konkursui į LRT vadovo postą.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą pareigose pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją.

LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių