Rusijai užpuolus Ukrainą brango grūdai: naujos galimybės Lietuvos ūkininkams?

„Žieminiai javai, aišku, iki šios dienos jau yra visi pasėti, jų nebepadidinsi, o vasarinių javų turbūt bus sėjama tikrai ne mažiau, bet, kad būtų ryškūs pokyčiai, turbūt negalima teigti, nes ūkininkai turi įsipareigojimus bei tam tikrus resursus“, – teigė Panevėžio rajono žemės ūkio vedėja Zita Bakanienė.

Ūkininkai sako, kad dabar ne laikas didinti javų plotus. Esą būtų gerai užauginti, kas numatyta, ir nesulįsti į nuostolius.

„Azoto kainos iškilę 3,5 karto, kuro kainos – porą kartų. Vakar buvom seminare susitikę su pesticidų tiekėjais, kainos padidėję nuo 20 iki 40 proc., tai žiūrėsim tų kviečių kiek teliks“, – nerimavo Panevėžio rajono ūkininkas Gintautas Palionis.

Ūkininkai aiškina, kad žemei reikalinga sėjomaina ir dėl to labiau apsimokančios kultūros auginti neišeina. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kviečių po kviečių neauginsi 10 metų, reikia, kad priešsėliai būtų: po žieminių kviečių sėjam žirnius ar salyklinius miežius“, – sakė ūkininkas G. Palionis.

Laisvos žemės galimybės ribotos: trūksta perkamos ar nuomojamos žemės, esą kas turi, iš to neatimsi.

„Jeigu labai norėtų padidinti, turbūt būtų galimybė pievą suarti, kadangi gyvulių skaičius dabar nedidėja, bet ar ryžtųsi tą padaryti, neaišku, kadangi yra įsipareigojimai atsėti užartas pievas. Nors iš ministerijos kaimo reikalų komiteto yra geranoriškas sutarimas atsižvelgti į susidariusią situaciją“, – teigė Z. Bakanienė.

Žemės ūkio ministras sutinka, kad greitos pertvarkos žemės ūkyje neįmanomos. Juolab kad Lietuva pasaulinėje rinkoje ne paskutinis žaidėjas: eksportuojama net 60 proc. grūdų derliaus, bet tobulėti yra kur.

„Kalbant apie mūsų besikeičiančią situaciją mes kaip tik skatintume kelis dalykus: galėtume užsiauginti grikių, rugių, avižų pakankamai, kurių užtektų mums prasimaitinti. Kažkodėl, matyt, dėl įdingos Europos paramos mes tų dalykų negauname“, – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Taip pat skatinama patiems užsiauginti pašarus.