Rusakalbių mokyklų pertvarka patinka ne visiems

R.Taraškevičius patikino, kad miesto valdžia nesirengia keisti švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo planų.

Išskirtiniu praėjusios savaitės įvykiu tapo patvirtintas rekordiškai didelis šiemetis miesto biudžetas.

Kitas neeilinis įvykis - oficialus Seimo Pirmininko Artūro Paulausko vizitas į uostamiestį. Jo metu Klaipėdos vadovai prašė pritarimo miestui svarbiais klausimais.

Tradiciniame komentare apie praėjusią savaitę miesto meras Rimantas Taraškevičius kalbėjo apie savivaldybės tarybos nariams išplatintą vienoje interneto svetainėje nevalstybine kalba publikuotą klaipėdiečio rašinį dėl rusiškų mokyklų ateities ir tai, kad politikai nekeis savo apsisprendimo dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo.

Išskirtinis biudžetas

Praėjusią savaitę vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyta beveik 40 klausimų.

Vienas svarbiausių - dėl kaip reta didelio 2006 metų Klaipėdos biudžeto, kuriame - 261 mln. litų, patvirtinimo.

Pristatant biudžetą, anot mero, išsakyti Finansų skyriaus nuogąstavimai, ar pavyks taip lengvai surinkti tiek viršplaninių pajamų kaip pastaraisiais metais.

Tačiau R.Taraškevičius yra nusiteikęs optimistiškai, nors ir pastebėjo, kad per sausį savivaldybė nesurinko planuotų 2,2 mln. litų.

Vis dėlto, palyginus šių metų pirmojo mėnesio rodiklius su 2005-ųjų sausio pajamomis, gauta 2,6 mln. litų daugiau.

Meras tikisi, kad ir šiemet biudžeto pajamų planą pavyks įvykdyti.

Dėl ribojamo biudžeto augimo 16 mln. litų teks grąžinti į valstybės biudžetą, bet per kitas programas 4 mln. litų grįš atgal į miesto iždą.

„Tikiuosi, kad pavyks uždirbti ir 15 mln. litų už parduotą savivaldybės turtą. Manau, aktyviai dirbdami surasime ir kitų pajamų šaltinių“, - sakė R.Taraškevičius.

Kovą bus rengiamas sprendimo projektas dėl papildomų viršplaninių lėšų, likusių nuo 2005 metų, paskirstymo. Šiuos pinigus ketinama skirti švietimo, kultūros, socialinių klausimų sprendimui.

Nemes pasirinkto kelio

Daugiausiai politikų diskusijų sukėlė sprendimo projektas dėl švietimo įstaigų tinklo optimizavimo ir pertvarkymo. Daug svarstymų ir klausimų buvo dėl rusų mokyklų ateities.

Per pastaruosius metus uostamiesčio rusų mokyklose žymiai sumažėjo mokinių skaičius. Šiuo metu jose mokosi per 5 tūkst. moksleivių. Rusakalbių moksleivių skaičius ir toliau mažėja.

Kai kurių politikų siūlymas viską palikti taip, kaip yra, mero nuomone, būtų atsitraukimas nuo jau patvirtinto tinklo pertvarkymo plano, kurio nuosekliai laikosi lietuviškos mokyklos.

„Turime 10 pagrindinių mokyklų, kitais mokslo metais šis skaičius dar padidės. Viena pusė laikosi patvirtintos strategijos, kita pusė siūlo nieko nekeisti“, - sakė R.Taraškevičius.

Siekis turėti stiprias rusų gimnazijas, atskirtas nuo pagrindinių mokyklų, atitinka Švietimo skyriaus strategiją ir, mero įsitikinimu, yra motyvuotas.

„Bandysime amortizuoti tas pasekmes, kurios galėtų būti ateityje“, - sakė meras.

Miesto vadovas neatmetė tikimybės, jog šiandien nieko nekeičianti miesto valdžia po trejų metų sulauktų dar didesnių kaltinimų - kad, žinodama rusų mokyklų perspektyvas, nieko nedarė.

„Galima nieko nedaryti. Bet tada sulauksime laiko, kai reikės dirbtinai jungti mokyklas bei masiškai atleidinėti mokytojus, o mes būsime tam nepasiruošę“, - sakė R.Taraškevičius.

Jis kategoriškai atmetė visus jam interneto svetainėje mestus kaltinimus.