Studijų krepšelių sistemos atsisakyti anksčiau žadėję valdantieji jau imasi reformų. Daugiau valstybės pinigų – miškininkams, slaugytojams, sportininkams ruošti. Tokie valdančiųjų prioritetai.

Atims iš teisininkų

Kurioms specialybėms aukštosiose mokyklose turėtų atitekti daugiau studijų krepšelių? Kam skirti daugiau valstybės lėšų, o iš ko – atimti? Dėl to vakar tartasi Vyriausybėje. Galutinio sprendimo dar nėra, tačiau pokyčių kryptis – jau aiški.

Darbo partijai priklausantis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis paskelbė, kad už valstybės pinigus reikia rengti daugiau inžinierių technologų, miškininkų, slaugos darbuotojų.

Kas lemia tokį studijų krepšelių perskirstymą, ministras detaliau neaiškino. Kol kas žinoma, kad to bus siekiama mažinant krepšelių skaičių humanitarinėms, socialinėms, teisės, vadybos programoms.

"Iš buvusių vienuolikos krepšelių pasiskirstymo grupių padarėme devyniolika: atsirado tokių grupių, kurios bendroje sistemoje niekaip negalėdavo liberaliai skirstant krepšelius konkuruoti dėl valstybės finansavimo studijuojant tam tikras specialybes", – po Vyriausybės pasitarimo paaiškino ministras.

Pasigenda trenerių

Švietimo ir mokslo ministrui pritarė premjeras Algirdas Butkevičius. Jis susirūpino ir tuo, kad už valstybės pinigus nerengiami, pavyzdžiui, treneriai.

"Aleksandro Stulginskio universitete reikalingi specialistai, kurie būtų parengti pagal valstybės užsakymą. Taip pat inžinieriai technologai, taip pat sporto universitete. Nenormalu, kad giriamės, jog turime olimpinę plaukimo čempionę, o nė vienas plaukimo treneris nėra rengiamas naudojant valstybės pinigus", – dėstė premjeras.

D.Pavalkis, be kita ko, pridūrė, kad bus stengiamasi persiorientuoti į modulinį mokymą, kai paskutiniais studijų metais suteikiama papildomų įgūdžių. Esą "sunku pasakyti, kokių specialistų reikės po 4–6 metų".

Ribotų pasirinkimą

Studijų krepšelių perskirstymą kritiškai įvertino buvęs švietimo ir mokslo ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius. Esą pritaikius D.Pavalkio siūlomą sistemą konkurencija tarp aukštųjų mokyklų mažėja.

"Tai apribotų motyvuotų jaunų žmonių pasirinkimą studijuoti norimas specialybes, ir taip būtų daromos galimybės gauti valstybės finansuojamas vietas turint žemesnius balus. Antra, aukštosios mokyklos gauna labai aiškų signalą, kad ne jų pastangos lemia finansavimo užsitikrinimą, o geri lobistiniai ryšiai, vedantys prie to, kad jeigu Sporto mokslų universitetas turi gerus ryšius per Seimo pirmininką, universitetui laiduojamos finansuojamos vietos", – komentavo G.Steponavičius.

Buvusio ministro nuomone, spręsdama valstybėje trūkstamų specialistų klausimą Vyriausybė galėjo eiti kitu keliu. Pavyzdžiui, numatyti tikslinį finansavimą.

"Reikia ne ieškoti sprendimų, kurie griautų sistemą, o pasirinkti kelią, kuris leistų ir dabar pagal galiojantį įstatymą užtikrinti studijų galimybes valstybei svarbioms, reikiamoms specialybėms ir specialistams paruošti", – vakar samprotavo G.Steponavičius.

Lėšų pirmakursių studijoms – mažiau

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte planuojama, kad valstybė finansavimą skirs 15 417 studentų, įstojusių 2013 m. į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.

Iš jų 14 812 mokysis valstybės finansuojamose vietose, 605 studentai gaus studijų stipendijas. Anot ŠMM, tai 1782 studentais, arba 10,4 proc., mažiau nei 2012 m.

Pagal tikslinį studijų finansavimą nemokamai galės studijuoti dar 295 studentai – 129 studentais, arba 78 proc., daugiau, nei į šias vietas studentų buvo priimta pernai.

Pasak ŠMM, palyginti su 2012 m., preliminarus bendras valstybės finansavimą, įskaitant tikslinį finansavimą, gausiančių studentų skaičius mažėja 9,5 proc.

Ministerijos teigimu, kadangi abiturientų skaičius, palyginti su pernai, šiemet mažėja apie 9 proc., numatoma skirti mažiau lėšų pirmakursių studijoms finansuoti. Tam numatoma atseikėti 28,1 mln. litų, arba 3 mln. mažiau nei pernai.