Tikėtina, kad 12 europarlamentarų išrinks 27 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Taip tvirtina „Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas.

Mažas aktyvumas - nauda tradicinėms partijoms

Mažas rinkėjų aktyvumas, pasak politologų, naudingas tradicinėms partijoms.
Pasak „Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno, tikėtina, kad 12 europarlamentarų išrinks 27 proc. balsavimo teisę turinčių Lietuvos rinkėjų.

Politologas Algis Krupavičius priduria, kad toks žemas aktyvumas naudingas tik tradicinėms ir aktyvų elektoratą turinčioms partijoms.

Pasak politologo, daugiausiai laimėtų šios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Socialdemokratų partija bei Lenkų rinkimų akcija.

Lygina su Seimo rinkimų antruoju turu

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas teigia, kad paskutiniais balandžio mėnesio duomenimis EP rinkimuose dalyvauti žadėjo 41 proc. rinkėjų. Tačiau sociologas pabrėžia, kad šiandien šis skaičius yra neadekvatus, nes dalis teigiamai atsakiusiųjų tikėjosi kartu dalyvauti ir antrame prezidento rinkimų ture.

Todėl R. Mačiūnas mano, kad EP rinkimus būtų galima lyginti su Seimo rinkimų antruoju turu, per kurį tradiciškai balsuoja mažesnis rinkėjų skaičius.  „Manyčiau, tam tikra analogija su Seimo rinkimų antruoju turu būtų labiau tikėtina: į pirmą turą atėjo per 48 proc. gyventojų, o į antrą - 32 proc. rinkėjų“, - sakė jis.

Pasak sociologo, visai tikėtina, kad EP rinkimuose nedalyvaus per 16 proc. rinkėjų, anksčiau nurodžiusių, kad rinktų europarlamentarus. Jis teigė, kad rinkėjų aktyvumas galėtų būti kilsteltas tik „ekstraordinarinėmis priemonėmis“, tačiau abejojo, ar jų bus imtasi.

Sociologas teigė, kad antrą kartą Lietuvoje vykstančiuose EP rinkimuose žemas aktyvumas fiksuojamas dėl tradicijų nebuvimo. Jis pridūrė, kad aktyviai šiuose rinkimuose dalyvaujama tik tose ES šalyse, kur toks balsavimas yra privalomas.
„Tai nauji rinkimai, kurių prasmės daugelis neįsisąmonina ir dalis rinkėjų nelabai tiki, kad tie 12 Lietuvos siųstų europarlamentarų galės kažką labai reikšmingo nuveikti“, - sakė R.Mačiūnas.

Palanku konservatoriams, socdemams, lenkų atstovams

Jau anksčiau politologai teigė, kad prezidentą išrinkus per pirmąjį rinkimų turą, rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose bus labai žemas.

Pasak Algio Krupavičiaus, Politikos ir viešojo administravimo instituto direktoriaus, jei rinkėjų aktyvumas būtų žemas, daugiausia laimėtų tradicinės partijos, turinčios pastovų ir aktyvų elektoratą, t. y., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, socialdemokratai bei Lenkų rinkimų akcija.

Kauno technologijos universiteto profesorius A.Krupavičius nemano, kad pasyvus rinkėjų dalyvavimas renkant EP narius reiškia, kad esame „per mažai europietiški“: žemo rinkėjų aktyvumo šie rinkimai sulaukia ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Be to, pridūria politologas, ekonominis ES svoris yra santykinai nedidelis. „Europos Sąjunga perskirsto ir kontroliuoja maždaug 1 proc. BVP. Būtent dėl šios priežasties rinkėjams daug svarbesnės yra nacionalinės valstybės, o ne ES institucijų reikalai“, - sakė A. Krupavičius.

Anksčiau Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktos gyventojų apklausos parodė, kad ES piliečiai, gyvenantys 2004 m. ir 2007 m. į ES įstojusiose šalyse, EP rinkimams yra tokie pat abejingi, kaip ir „senieji europiečiai“, kurie turi dešimtmečius ES rinkiminio apatiškumo patirties.

Europarlamentarus galės rinkti 375 mln. europiečių

Rinkimai į EP visose 27 ES narėse vyks birželio 4-7 d. Daugumos šalių, tarp jų - ir Lietuvos gyventojai, europarlamentarus rinks birželio 7-ąją.

EP yra vienintelė ES institucija, renkama tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose, ir vienintelė pasaulyje daugiavalstybinė asamblėja. Rinkimai į EP vyksta kas penkerius metus. Pirmąkart tokie rinkimai buvo surengti prieš 30 metų - 1979-aisiais.

Europarlamentarus galės rinkti 375 mln. piliečių (iš viso 27 bloko valstybėse gyvena apie 495 mln. žmonių). 36 mln. jaunuolių šiuose rinkimuose dalyvaus pirmą kartą - per ankstesnius rinkimus jie dar nebuvo sulaukę pilnametystės. Lietuvoje balsuoti galės 2,8 mln. žmonių.

EP Informacinis biuras Lietuvoje informuoja, kad aktyviausiai balsuoja šalių, kur tai yra privaloma, gyventojai - Belgijos, Liuksemburgo, Kipro (balsavimas taip pat privalomas Graikijoje).

Malta yra vienintelė šalis, kur balsuojama aktyviai, nors dalyvavimas rinkimuose neprivalomas.

Iš viso į EP bus išrinkti 736 nariai. Prisijungus Bulgarijai ir Rumunijai, mūsų šalis turės nebe 13, o 12 atstovų.