Riaušėmis pasibaigęs mitingas: demokratija ar jos saulėlydis?

Kartuvės, Holokausto simboliai, Ingrida Šimonytė su Hitlerio ūsais. Antradienį mitinge prie Seimo reikalauta ne tik atšaukti siūlomus sprendimus dėl galimybių paso ir vakcinacijos, bet ir atsistatydinti Vyriausybei, rengti naujus Seimo rinkimus. Iki antros nakties tęsėsi riaušės – skriejo vėliavų kotai, akmenys, buteliai, signalinės raketos, sužeisti penkiolika pareigūnų, kurį laiką buvo užblokuoti išėjimai iš Seimo, paskui – išvažos.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius filosofas Gintautas Mažeikis, ne tik teoriškai analizuojantis protestų kultūrą, bet ir pats daugelyje – nuo Sąjūdžio iki viešų erdvių gynimo Kaune ar Vilniuje – dalyvavęs, pabrėžia: kiekvienas pilietis gali kritikuoti Vyriausybę ir Seimą, protestuoti, nes turime sukūrę visavertę demokratiją. Tačiau tai, kas vyko antradienį, yra visiškai tam priešinga. Tai buvo nukreipta prieš kitų asmenų demokratines teises.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Sukėlė grėsmę

– Kaip pavadintumėte, kas antradienį įvyko prie Seimo?

– Kartuvės, Dovydo žvaigždės, save vaizdavimas Holokausto aukomis – tarp sankcionuoto mitingo metu naudotų išraiškos priemonių buvo nepaprastai daug įžeidžiančių ir istoriškai labai netinkamų šūkių, klaidingai vartojamų simbolių, kurių net neįmanoma aiškiai interpretuoti. Tai rodo menką supratimą, kokia tragedija buvo Holokaustas, kas buvo koncentracijos stovyklų kaliniai, ką reiškia gulagas. Atskirų tautybių ir patirties žmonės dėl to galėjo labai įsižeisti, nes buvo pažeminti jų jausmai.

Paskui prasidėjusios riaušės parodė, kad mūsų demokratija ir Respublika yra pavojuje.

Paskui prasidėjusios riaušės parodė, kad mūsų demokratija ir Respublika yra pavojuje.

Kiekvienas pilietis gali kritikuoti Vyriausybę ir Seimą, protestuoti, organizuoti protesto akcijas ir kitaip aktyviai išreikšti nuomonę, dalyvauti įstatymų kūrimo procese. Tam Respublikoje sudaryta labai daug galimybių, įstatymai leidžia tai daryti. Nuolat vyksta rinkimai, yra partijų įvairovė, kitaip tariant, turime sukūrę visavertę demokratiją. Tačiau, kas vyko antradienį, yra visiškai tam priešinga. Tai buvo nukreipta prieš kitų asmenų demokratines teises. Maža grupė žmonių ir labai radikaliai nusiteikusių asmenų nekreipia dėmesio į kitus Lietuvos piliečius, mano, kad tik jie vieni gali keisti Vyriausybę neatsižvelgdami į kitų nuomones. Taip jie sukelia grėsmę ir valstybės santvarkai, ir politiniam stabilumui, ir politinei demokratinei raidai, taip pat atveria daug galimybių tuo pasinaudoti Lietuvai priešiškoms šalims kaip Baltarusijos ir Maskvos režimai. Tokiu būdu jie silpnina mūsų valstybę.

G.Mažeikis pastebi, kad Seimui, Vyriausybei, prieš priimant kokį įstatymą ar sprendimą, reikia gerai pagalvoti, jog dabar juos priimame ne taikos ir vyšnių žydėjimo laikotarpiu, o esant įtemptai situacijai su kaimyninėmis šalimis. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Ar viską padarė teisėsaugos institucijos ir politikai, kad sankcionuotas mitingas nevirstų nesankcionuotu, o paskui ir riaušėmis?

– Kai kurios prevencinės priemonės galėjo būti priimtos iš anksto. Žiniasklaidoje įvairūs analitikai yra išsakę kritikos dėl galimybių paso išdavimo, o jo naudojimo tvarka iš esmės ir tapo sprogstamuoju mišiniu. Sprendimai dėl jo buvo priimti per greitai, per radikaliai, nepagalvota apie žmonių, kurie neturi interneto, teisių ir galimybių užtikrinimą, nepaskelbta, kaip jiems bus išduoti galimybių pasai. Tai buvo galima daryti, pavyzdžiui, per vaistines, yra daugybė ir kitų techninių būdų. Buvo galima nuraminti piliečius, bet Vyriausybės elgesys buvo labai griežtas, kad mes su jumis padarysime ir viena, ir kita, ir trečia, per daug nediskutuojant, neišsakant įvairių galimybių. Tai galėjo paskatinti daugiau piliečių ateiti į mitingą.

Prasidėjusių riaušių niekaip negalima sieti su teisėta protesto akcija.

Etatiniai mitinguotojai

– Yra įrodymų, kad tam tikra žmonių grupė protestuoja prieš viską – pabėgėlius, partnerystės įstatymą ar skiepus – ir taip kaitina įtampą visuomenėje.

– Etatinių protestuotojų ir susijusių asmenų, politinių grupių, kurios neatstovaujamos Seime, taip pat ir kai kurių Seimo narių aktyvizmas yra gana žinomas. Jie nuolat bet kokia proga bando destabilizuoti politinę situaciją. Dabar per trečiuosius asmenis galimai savo veiksmus derina su migrantų riaušėmis. Rūdninkų protestų ir protestų prie Seimo dermė buvo ne pirmoji. Jau keletą kartų matėme, kad, kai tik jie kyla vienur, tą pačią akimirką prasideda ir migrantų stovyklose. Galima manyti, kad tie veiksmai koordinuojami, yra ir netiesioginių įrodymų – garso, vaizdo įrašai, kuriuose baltarusių pareigūnai kalba, kad galėtų paskatinti vienu metu derinti veiksmus ir protesto akcijoje, ir tarp riaušininkų, tik nežinau, kaip jie su jais susisiekia.

Bet nenorėčiau manyti, kad visi protestuotojai įtraukti į Baltarusijos ir Rusijos tinklus, kad jie yra penktoji kolona. Jokiu būdu ne: daugelis jų nuoširdžiai išsakė savo kritiką Vyriausybei, ir tam turėjo teisę. Tarp jų gali būti ir visuomet būna provokatorių, nedraugiškų Respublikai ir Lietuvos demokratijai.

O priešiškos jėgos mielai naudojasi vadinamosiomis ne karo priemonėmis, kad būtų galima pakeisti santvarką ar daryti įtaką politinei situacijai Lietuvoje. Lietuva labai aktyviai remia Baltarusijos ir Rusijos demokratinius judėjimus, ragina įvesti įvairių sankcijų prieš ten esančius autoritarinius režimus. Tad akivaizdu, kad iš šių valstybių, kurios yra agresyvios, sulauksime paties įvairiausio atsako pasinaudojant visomis įmanomomis priemonėmis. Lietuva prisideda ir siekia pakeisti politinę santvarką Baltarusijoje, akivaizdu, kad ir Aliaksandro Lukašenkos režimas bei saugumo struktūros bando pakeisti politinę santvarką Lietuvoje.

Apie tai reikia galvoti ir Seime, ir Vyriausybėje, suprantant, kad dabar įstatymus bei sprendimus priimame ne taikos ir vyšnių žydėjimo laikotarpiu, o kai yra neįprastai įtempta situacija su mūsų kaimyninėmis šalimis. Tad ir Seimo nariams, ir Vyriausybei, prieš priimant kokį įstatymą, reikia gerokai pagalvoti, ar tai netarnaus svetimos valstybės labui.

– Jei koks protestas, vis įžvelgiame Vladimiro Putino ar A.Lukašenkos ranką. Bet visame pasaulyje daug protestų, taip pat ir dėl karantino griežtinimų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Negalima sakyti, kad galimybių paso naudojimo tvarką Lietuvoje sukūrė Rusija – mūsų pačių Seimo nariai ir Vyriausybė tai siūlo bei patys paskatina protestus. Tačiau svetimos kaimyninės šalys pasinaudoja proga ir, jei pradeda svyruoti visuomenės nuomonė ir ji linkusi protestuoti, papildomai pakaitina egzistuojantį nepasitenkinimą.

Išklausyti reikia

– Ar mūsų Seimo nariai per mitingą ir riaušes elgėsi adekvačiai?

– Vieniems politikams šis mitingas ir net riaušės buvo gera proga didinti savo populiarumą. Jie galėjo skatinti šiuos įvykius, padėti organizuoti technines priemones ar finansiškai remti. Dalis Seimo narių, kurie ir padėjo organizuoti šį mitingą, buvo išėję pas juos ar, kaip Mindaugas Puidokas arba Petras Gražulis, vedžiojo juos po Seimo rūmus.

Bet negalima sakyti, kad protestuotojai – visa Lietuvos tauta ar visuomenė. Tai buvo jos grupė, kiekvienas politikas bendradarbiauja su savo rinkėjais, savo interesų grupe. Tai daryti su svetima interesų grupe nelengva. Tačiau įtampos mažinimo būdai gana paprasti – reikia būtinai kalbėtis su protestuotojais, tik sunku įsivaizduoti, kad būtų įmanomas pokalbis jau protesto metu.

Daugelis turėjo galimybę perskaityti protestuotojų reikalavimus, suformuluotus gerokai prieš patį mitingą. Tarp jų buvo reikalavimas atsistatydinti Vyriausybei ar skelbti naujus Seimo rinkimus. Dėl tokių griežtų reikalavimų sunku derėtis. Bet buvo galima kalbėtis dėl vakcinavimo, galimybių paso, ribojimų tvarkos.

Viena žmonių grupė gali išsakyti vieną nuomonę, kita – kitą. Išklausius visų sprendimus vis tiek priima Seimas, Vyriausybė balsuojant. Tokia pas mus Respublikoje demokratinė tvarka. Protestuotojai norėjo ją pažeisti ir gauti sau privilegiją sprendimams ar pareikšti, kad jie yra nepatenkinti. Vyriausybė ir Seimas galėjo išklausyti, kuo jie yra nepatenkinti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen galėjo pasikviesti jų atstovų, kad būtų išklausyti reikalavimai ir paaiškinta, kokiais būdais jie bus svarstomi. Pabrėžiu: svarstomi, bet nebūtinai priimti. Svarstyti reikia, nes tai didelės žmonių grupės, nors ir ne daugumos didžiulis nepasitenkinimas. Nesvarbu, kokia būtų mažuma – ar antivakseriai, ar LGBT, jei yra pažeidžiamos mažumų teisės, Seimas, Vyriausybė turėtų svarstyti jų klausimą, bet nebūtinai priimti. Tačiau nematėme geranoriško abipusio pokalbio.

– Dėl sprendimų įgyvendinimo priemonių ar prastos komunikacijos valdžią verta kritikuoti. Bet COVID-19 žudo žmones, ir Vyriausybė, Seimas privalo priimti greitus sprendimus.

– Pritariu. Bet kalbu ne apie tai, kad nereikia skatinti skiepytis ar negalima tam naudoti galimybių paso. Yra aibė techninių klausimų, kurie piliečiams neišaiškinami. Jei piliečiams neišaiškini priimamų įstatymų ir tvarkos, kaip jie bus įgyvendini, ar nediskutuoji su vietos bendruomenėmis apie ten apgyvendintus migrantus, jei nesitari su aktyviomis visuomenės grupėmis, visuomet sulauksi protestų ir net riaušių, nes gyvename laisvoje demokratinėje valstybėje.

Demokratiją reikia ginti

– Tad kaip demokratinėje valstybėje demokratinėmis priemonėmis sumažinti radikaliai nusiteikusių etatinių piketuotojų galimybes didinti įtampą visuomenėje ir kelti pavojų demokratijai?

– Iš Lietuvos istorijos atmename, kad Respublika turi gintis. Jau daug kartų Lietuvos Respublika patyrė didžiulį nuosmukį, kai nepakankamai gindavosi. Demokratija turi ginti savo įstatymus, ypač kai kyla išorinių grėsmių. Tačiau reikia atminti ir tai, kad demokratija ir laisvė reiškia ir kiekvieno piliečio teisę pareikšti savo nuomonę, teisėtai protestuoti. Nereikia painioti dviejų dalykų: demokratijos savigynos, kuri yra būtina, ir protesto teisės, kuri irgi yra būtina. Kartais dėl to kyla konfliktų, tai neišvengiama, ypač kai yra kaimyninės šalys, kurios nori juos paskatinti. Bet kai kyla konfliktų, demokratija ir Respublika turi apsiginti.

Maža grupė žmonių ir labai radikaliai nusiteikusių asmenų nekreipia dėmesio į kitus Lietuvos piliečius, mano, kad tik jie vieni gali keisti Vyriausybę, neatsižvelgdami į kitų nuomonę. Tokiu būdu jie sukelia grėsmę ir valstybės santvarkai.

Manau, mitingo organizatoriai naudosis ir kitomis progomis. Galimybių pasas ar vakcinacija – tik viena proga. Daug kas gali būti pretekstas protestams, bet ne konstruktyviems, o žūtbūt siekiant išbalansuoti situaciją.

Jei dalis protestuotojų reikalavo Seimo ir Vyriausybės atsistatydinimo, akivaizdu, kad jie įsivaizdavo, jog naujas Seimas ir Vyriausybė būtų ne tų politinių partijų, kurios yra dabar. Bet kokių? Ar jie įsivaizdavo, kad jos bus labiau demokratiškos? Ne. Panašūs desperatiški veiksmai skatina stiprių autoritarinių režimų gimimą, kalbant, kad mums reikia stiprios rankos suvaldyti šį chaosą, reikia populisto vado, kuris sakytų, jog koronaviruso nėra – tereikia eiti į pirtį ir gerti degtinę, kaip patarė kaimyninės šalies vadovas, tiksliau, buvęs vadovas. Tai kelias į autoritarinį režimą ir Respublikos saulėlydį.

– Tai ką daryti, kad Respublikos saulė nenusileistų?

– Valdžios institucijoms – Seimui, Vyriausybei reikia geriau apmąstyti savo komunikaciją, daugiau galvoti apie pažeidžiamas piliečių grupes. Kai priimamas koks įstatymas ar sprendimas, reikia galvoti, kaip ir kokios grupės interesai gali būti pažeisti. Pavyzdžiui, nuolat užmirštama, kad tarp daugybės tūkstančių pasiskiepijusių pensininkų yra tūkstančiai, kurie nemoka ar negali išsiimti galimybių paso. Bet apie tai nekalbama.

Maža grupė radikaliai nusiteikusių žmonių mano, kad jie vieni gali keisti Vyriausybę, neatsižvelgdami į kitų nuomonę. Tokiu būdu jie sukelia grėsmę ir valstybės santvarkai, ir politiniam stabilumui, ir demokratinei raidai. (D. Labučio/ELTOS nuotr.)

– O ką gali padaryti visuomenės dalis, kuri nepritaria tokių riaušių dalyviams?

– Tą ir darome kartu su žiniasklaida – kritikuoti, kalbėtis, remti vienus ar kitus politinius judėjimus, aktyviai dalyvauti Seimo, savivaldos ir prezidento rinkimuose bei tokiu būdu prisidėti formuojant savo vyriausybes.