Pasipylė vertinimai, kuriuose vyrauja du pagrindiniai naratyvai:
1. V. Zelenskis padarė klaidą ir nukentėjo jo šalies ir žmonių interesai. Už tai ukrainiečiams (o ir europiečiams) dabar teks sumokėti labai didelę kainą;
2. V. Zelenskis apgynė savo paties ir savo tautos garbę, nenusilenkęs D. Trumpo arogancijai.
Tai savaime kelia du klausimus: V. Zelenskis pasielgė teisingai (nes garbingai) ar nuleido Ukrainos interesus į kanalizaciją (nes pasielgė nepraktiškai)? Abu pasirinkimai yra tuo pat metu teisingi ir neteisingi. Ukrainos prezidento „kietumas“ tikrai gali kainuoti jo šaliai labai daug, galbūt tiek, kiek ji nepajėgs sumokėti. Kita vertus, leidęs iš savęs padaryti pastumdėlį ir bokso kriaušę, jis turbūt negalėtų grįžti namo. Ukrainiečiai – išdidi tauta ir tokio pažeminimo prezidentui neatleistų.
Ekspertai ir apžvalgininkai pažymi, kad košmariškame penktadienio susitikime D. Trumpas tiesiog buvo savimi ir tai reikėjo numatyti. Prieš žurnalistų kameras su V. Zelenskiu jis susėdo ne tam, kad klausytųsi, ką nori pasakyti Ukrainos prezidentas, ne tam, kad dėl kažko susitartų, o tam, kad parodytų amerikiečių auditorijai, koks jis galingas ir kaip puikiai tvarko reikalus. V. Zelenskiui teko kambario dekoracijos vaidmuo, kurio jis nesutiko atlikti.
Penktadienį Europos lyderiai vieningai išsakė paramą V. Zelenskiui ir pažadėjo toliau „stovėti kartu su Ukraina“. Klausimas vienas: „stovėjimas“ apsiribos žodžiais ar Europa iš tiesų prisiims realios paramos Ukrainai naštą? Ši našta be JAV būtų labai sunki, bet potencialiai gali išjudinti niekaip iš snaudulio neatsibundančius europiečius vieną sykį rimtai užsiimti savo pačių raumenų auginimu. Ką apie tai sako ekspertai?
Pragmatiškumas pakeitė vertybes
Apžvalgininkas Vladimiras Laučius savo paskyroje feisbuke teigė, kad D. Trumpo elgesys yra dėsningas, nes atspindi seniai vykstančią Vakarų politikos pragmatizaciją, kai svarbiausia ne tai, kas ir dėl ko daroma, o tai, kiek kas kainuoja.
„D. Trumpas įkūnija reiškinį, kuris dar praėjusio amžiaus pabaigoje buvo pradėtas vadinti „politikos pabaiga“ (The end of politics). Šio reiškinio esmė ta, kad politika praranda savo skiriamuosius bruožus ir visuotinai ekonomizuojasi (plius – biurokratizuojasi, virsdama apolitiniu administravimu). Esmė – nebe kas dėl ko, o kas už kiek. Perku parduodu“, – rašė V. Laučius.
„Europa jau seniai gyvena post politikos laikais. Liko tik ekonomika, biurokratija ir masinė kultūra (Eurovizija, sportas, turizmas). Politikai tęsia gražias kalbas apie vertybes, bet seniai pamiršo, kas yra kietoji galia. O vien minkštąja galia politinių vertybių neapginsi ir neišsaugosi. Amerika nepamiršo, kas yra kietoji galia, bet politikos joje liko ne ką daugiau nei Europoje. Kitaip nei Europa, ji neatsisakė geopolitinių ambicijų, bet kartu su šūkiu „it's economy, stupid“ jos geopolitika virto geoekonomika“, – teigė jis.
„D. Trumpas suvokia galios svarbą, bet, deja, jis gyvena ekonomikos, o ne politikos pasaulyje. Kitaip nei Rusija. Kitaip nei V. Zelenskis, kurio valstybę užpuolė Rusija. V. Zelenskį ir jo komandą tikrai yra už ką kritikuoti. Tą daro ir patys ukrainiečiai. Klaidų daroma nemažai: ir diplomatinių, ir karinių, ir susijusių su skaidrumo užtikrinimu. Vis dėlto po vakarykščio skandalo nesinorėtų komentuoti, kur ir kodėl buvo iš dalies neteisus kariaujančios su blogio imperija šalies lyderis“, – rašė apžvalgininkas.
Amerikiečiai negali suprasti jo taip, kaip supranta lietuviai. Jie seniai pamiršo tai, ką lietuviai dar puikiai atsimena iš 1991-ųjų: ką reiškia pasirinkimas tarp nulenkti galvą ar bet kokia kaina kautis už laisvę.
Politologas Tomas Janeliūnas pažymėjo keturis šioje situacijoje svarbius faktorius:
1. D. Trumpas nori pasitraukti iš Ukrainos, atšaukti karinę ir finansinę paramą. Dabar tam bus pretekstas padaryti tai greitai ir skambiai.
2. D. Trumpo ir JD Vance'o įsitikinimai apie Ukrainos karą yra suformuoti rusiškos propagandos arba Vladimiro Putino manipuliacijų. Jie neturi jokios empatijos ukrainiečiams.
3. Narcisistinės asmenybės įsitikinimų neįmanoma pakeisti racionaliais argumentais. V. Zelenskis šiuo požiūriu buvo neparuoštas savo komandos arba tiesiog neišlaikė.
4. Visa Donaldo Trumpo kabineto ir respublikonų komanda žino, kaip elgtis su narcizu – reikia jam pataikauti. Nieko nėra geriau, kaip įsiteigti kartojant, kad „niekas te nedrįsta įžeidinėti mūsų vado“. Pagarbos reikalavimai D. Trumpui – primityvus, bet gerai suveikiantis argumentas savimyloms.
„Gerai bus tuomet, jei Europos šalys ne tik kalbomis pareikš paramą Ukrainai, bet ir skubiais veiksmais“, – reziumavo T. Janeliūnas.
Informacinėje erdvėje dažnai D. Trumpo rėmėju vadinamas JAV politikos apžvalgininkas Mindaugas Montvilas įvertino padėtį, kaip labai sunkią ir pabrėžė, kad V. Zelenskis nesugebėjo prisitaikyti prie D. Trumpo viešųjų ryšių akcijos: „Na, taip. Didesnį košmarą sunku buvo ir įsivaizduot. Kas turėjo būti tik formalumas…“.
„V. Zelenskis nuleido į kanalizaciją visą įdirbį, į kurį dar likę Ukrainos draugai D. Trumpo aplinkoje sudėjo visą savo politinį kapitalą. Sutartis ne esmė – esmė D. Trumpo pasirodymas. V. Zelenskio laikysena gal ir daro įspūdį europiečiams, bet ne Amerikoje. Tad dabar tikriausiai europiečiai ir turės susimokėti už tai. Jūs galit girti jį už drąsą, bet tai buvo savo šalies interesų sabotažas, o ir mūsų saugumo interesų sabotažas“, – rašė M. Montvilas.
„Amerikoje neliko nė vieno žmogaus, kuris drįstų eiti pas prezidentą su bet kokiu pasiūlymu padėt Ukrainai. Nulis. Lygiai nulis. Visiška politinė savižudybė“, – teigė jis.
„Jeigu norite geros sąmokslo teorijos, galbūt šitas V. Zelenskio demaršas yra organizuotas ES kerštas... Galbūt jis iš tiesų turi kišenėje kokį nors ES kontrpasiūlymą arba jo tikisi“, – svarstė apžvalgininkas.
M. Montvilas siūlė nebandyti prikergti JAV prezidentui mūsų įsivaizdavimų apie tai, kad yra svarbu ir teisinga, o kas – ne. „Būkime atviri, D. Trumpui rūpi tik tai, kas rūpi Amerikai ir kaip jį vertina amerikiečiai. Patinka mums ar ne, jam ukrainiečiai nuo rusų nelabai ir skiriasi. Jis tiki, kad daro paslaugą abiem pusėms ir susierzina, kai V. Zelenskis (kaip atrodo D. Trumpui) trukdo tai padaryti. D. Trumpui giliai nusispjaut, ar kas nors jį laiko prorusišku, ar ne. Štai jei jam pasakytų, kad jis sudarė blogą sandorį – tada jis tikrai įnirštų, jo ego šito nepakeltų“, – portalui kauno.diena.lt sakė pašnekovas
Garbė ir orumas
Viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius įvertino situacija taip: „Ar galėjo V. Zelenskis patylėti ir išvengti akivaizdžiai bręstančio konflikto? Galėjo. Paaukodamas asmeninę savigarbą ir Ukrainos suverenitetą. Ar galėjo mergina „neprovokuoti“ prievartautojo? Būtent tokia analogija. Kaltinantys V. Zelenskį ima kaip duotybę (ir tuo klysta), kad JAV turi teisę įžeidinėti savo partnerius, juos niekinti ar net pardavinėti kaip daiktus“.
Politikos ir karybos apžvalgininkas Aleksandras Fridmanas (Vokietija) portalui kauno.diena.lt teigė, kad vakarykštis susidūrimas Baltuosiuose Rūmuose rodo tai, kad JAV politikoje („amerikiečių pasaulyje“) yra tik sandoriai ir nebėra vietos garbei ir žmogaus orumui, už kuriuos nuo pat karo pradžios kaunasi ukrainiečiai.
„V. Zelenskiui reikia atiduoti pagarbą. Amerikiečiai negali suprasti jo taip, kaip supranta lietuviai. Jie seniai pamiršo tai, ką lietuviai dar puikiai atsimena iš 1991-ųjų: ką reiškia pasirinkimas tarp nulenkti galvą ar bet kokia kaina kautis už laisvę“, – pažymėjo portalo pašnekovas.
Kas geresnis? V. Zelenskis ar V. Putinas? V. Putinas ar V. Zelenskis? Kas pradėjo karą? D. Trumpas toliau ieško atsakymų į šiuos ir kitus paslaptingus klausimus.
Paklaustas apie galimus tolesnius įvykių scenarijus, A. Fridmanas teigė, kad yra apytikriai vienoda tikimybė tiek to, kad D. Trumpas nutrauks paramą Ukrainai, tiek ir to, kad jis po kurio laiko pakeis retoriką (galbūt tarpininkaujant britų premjerui Keirui Starmeriui).
„JAV pagalbos nutraukimas automatiškai nereiškia Ukrainos pralaimėjimo. Karybos ekspertų vertinimu, ji dar turi pajėgumų dar šešiems mėnesiams, per kuriuos gali bandyti užsitikrinti kitus paramos kanalus. Be to, žinant ukrainiečių nacionalinį charakterį, D. Trumpo priešiškumas gali juos dar labiau sutelkti, pakelti karių moralę ir vėl pakurstyti ryžtą kautis“, – sakė jis.
Apžvalgininko nuomone, akvaizdu, kad D. Trumpo administracija ėmėsi V. Zelenskio atžvilgiu spaudimo taktikos. D. Trumpas yra pragmatikas, todėl jei ši taktika nepasiteisins, o šiandien panašu, kad ji nepasiteisino, jis pakeis taktiką ir tuo pačiu retoriką. Susitarimas dėl taikos Ukrainoje – jo išsvajotas didysis triumfas. Jei D. Trumpas nori jį pasiekti – neišvengs dialogo su Kyjivu, net jei jam labai nepatiks ukrainiečių nusiteikimas.
Prahos Karolio universiteto dėstytojas, filosofas Aleksandras Morozovas portalui kauno.diena.lt dabartinę situaciją ir perspektyvas pakomentavo neslėpdamas sarkazmo: „Kas geresnis? V. Zelenskis ar V. Putinas? V. Putinas ar V. Zelenskis? Kas pradėjo karą? D. Trumpas toliau ieško atsakymų į šiuos ir kitus paslaptingus klausimus. Likite su mumis ir sužinosite atsakymus kitose serijose“.
