Po aštrių diskusijų Seimo patvirtintas naujas vietinės valdžios modelis sukėlė dabartinių merų nepasitenkinimą
Naujos, pernai išrinktos ir šiemet kovą-balandį kadenciją pradedančios savivaldybės dirbs pagal visai kitokius principus nei dabartinės. Merų įgaliojimai sumažės, bus panaikintos miestų ir rajonų valdybos, pertvarkytos administracijų funkcijos, įsteigtos naujos institucijos, turinčios vykdyti vietinę valdžią. Taip nusprendė Seimas, kardinaliai pakeitęs Vietos savivaldos įstatymą. Tačiau nauja valdymo sistema liko nepatenkinti dabartiniai merai, užsimoję inicijuoti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų palikti dabar veikiantį modelį.
Įgaliojimai padalyti
Net kelias valandas vakar parlamentarai aštriai diskutavo dėl įstatymo pataisų, kuriomis, kaip teigė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Petras Papovas, įgyvendinamas prieš pat Kalėdas paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl dabar veikiančios savivaldos sistemos neatitikimo Pagrindiniam šalies įstatymui.
Parlamentarų balsų dauguma priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos nustato visiškai kitokį valdymo modelį vietinėje valdžioje. Kai kurie Seimo nariai ją pavadino tikra revoliucija savivaldoje ir net sistemos sumakalavimu.
Pagal naują modelį, meras paliekamas savivaldybės tarybos pirmininku. Jis vadovauja savivaldybei, sudaro tarybos posėdžių darbotvarkes, teikia sprendimų projektus, kontroliuoja savivaldybės įstaigų veiklą. Tačiau iš mero bus atimti visi dabar turimi vykdomieji įgaliojimai, juos padalijant tarp tarybos ir administracijos, kuriai vadovaus direktorius.
Administracijos direktorius tampa savivaldybės vykdomąja institucija, atsakinga už įstatymų ir kitų teisės aktų, savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą. Administracijos direktorius taip pat bus atsakingas už miesto ar rajono finansus, administruos asignavimus, prižiūrės savivaldybės biudžeto vykdymą. Visi pastarieji įgaliojimai dabar priklauso merui, tačiau pagal Konstitucinio Teismo sprendimą tokia sistema yra negalima, nes meras negali vienu metu ir vadovauti tarybai, ir atlikti vykdomąją valdžią.
Merų kėdės liko nestabilios
Politinio pasitikėjimo pagrindu dirbančio administracijos direktoriaus, kuris pakeis dabar dirbantį savivaldybės administratorių, veiklą kontroliuoti pavedama merui. Būtent mero teikimu taryba turės skirti ir atleisti administracijos direktorių.
Jeigu meras bus nepatenkintas administracijos direktoriaus vykdoma veikla, matys joje trūkumų ar klaidų, neatitikimų valdančiųjų partijų programai, jis galės teikti tarybai siūlymą atleisti direktorių ir į jo vietą skirti naują žmogų, kuris užtikrins mero proteguojamos politikos vykdymą. Jeigu tarybos dauguma bus nepatenkinta administracijos direktoriaus darbu, o meras jį užstos, taryba galės atleisti iš pareigų merą ir paskirti naują, kuris savo ruožtu siūlys skirti naują administracijos direktorių, turintį užtikrinti politinės daugumos nuostatas, - Kauno dienai aiškino Seimo narys liberalas Klemensas Rimšelis.
Naujai priimtame įstatyme nebeliko siūlymo, kad meras yra atleidžiamas tik dviejų trečdalių visų tarybos narių sutikimu. Teisininkai nurodė, kad tokia sistema neleistų savivaldybės tarybai efektyviai kontroliuoti mero, o kartu - ir savivaldybės administracijos direktoriaus, taigi pažeistų konstitucinį mero atskaitomybės tarybai principą.
Nors socialliberalas Algimantas Indriūnas, apeliuodamas į pernelyg didelį nestabilumą savivaldybėse kaip pavyzdį pateikė dažną valdančiosios daugumos bei merų pasikeitimą dabartinės kadencijos Kauno miesto savivaldybės taryboje, dauguma parlamentarų pritarė teisininkams ir paliko nuostatą, kad merai atleidžiami paprasta visų tarybos narių balsų dauguma.
Valdybas pakeis kolegijos
Pagal naują modelį, nebeliks savivaldybių valdybų. Jų įgaliojimai bus paskirstyti tarp tarybos ir administracijos direktoriaus bei pačios administracijos. Tačiau numatoma leisti savivaldybėms įsteigti naują instituciją - tarybos kolegiją. Į ją turėtų įeiti savivaldybės meras, vicemerai ir tarybos paskirti atstovai. Kolegija nespręs esminių valdymo klausimų, tik smulkesnius, daugiau procedūrinius, pavyzdžiui, dėl savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetų arba dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės bei kitokių programų projektų rengimo. Pasak P.Papovo, kolegija atliks mažosios tarybos funkcijas, kad tarybai nereikėtų rinktis dėl labai smulkių, daugiausiai procedūrinių klausimų.
P.Papovas atkreipė dėmesį, jog tarybos turės teisę ir nesteigti kolegijų, jeigu manys, kad pačios gali atlikti visas joms priskirtas funkcijas. Tokių funkcijų tarybos turės tikrai nemažai - net 47, lyginant su dabartinėmis 32, todėl, matyt, joms bet kuriuo atveju teks rinktis į posėdžius gerokai dažniau nei šiuo metu.
Savivaldybė taip pat įgis teisę įsteigti sekretoriatą, kuris padės aptarnauti tarybą, rengs sprendimų projektus. Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis būgštavo, kad sekretoriatus įsteigusios savivaldybės iš centrinės valdžios pareikalaus papildomų pinigų jų išlaikymui. Tačiau P.Papovas tvirtino, kad sekretoriatai turi būti steigiami tik iš turimų darbo užmokesčio rezervų, o papildomų pinigų šiuo atveju savivaldybės tikrai negaus.
Merai protestuodami išėjo iš salės
Kai kurie Seimo nariai, taip pat Savivaldybių asociacijos atstovai prieštaravo naujai vietos savivaldos sistemai. Meras lieka bedantis, tik simbolinė figūra, nes visos labai svarbios funkcijos, pavyzdžiui, dėl savivaldybės rezervo panaudojimo ar apskritai finansinių srautų, paliekamos administracijos direktoriui, - piktinosi konservatorius Andrius Kubilius.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Bronis Ropė apgailestavo, kad konkreti valdžia atiduodama ne žmonių netiesiogiai išrinktam merui, o paskirtam funkcionieriui. Jis gyrė dabartinį, jau aštuonerius metus veikiantį vietinės valdžios modelį ir prognozavo, kad įvedus naują sistemą sugrįš 1990-1994 metų situacija, kai daugumoje savivaldybių nesutardavo tarybų pirmininkai ir merai (valdytojai). Pamatysit, ir dabar nesutars tarybų pirmininkai-merai ir administracijų direktoriai, - Kauno dienai sakė B.Ropė.
Daugumos miestų ir rajonų merai atvyko vakar į Seimą pasiklausyti diskusijų apie naują vietinės valdžios modelį, tačiau, įpusėjus svarstymams, jie suprato, jog dabartinės sistemos tikrai nebeliks jokiu nauju pavidalu ir nusprendė protestuodami išeiti iš salės.
Norėdamas išsaugoti dabar veikiančią sistemą, Savivaldybių asociacijos vadovas ketina inicijuoti visuotinį referendumą ir jau vakar apsilankė pas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską bandydamas išsiaiškinti, kaip galima būtų surinkti 300 tūkstančių rinkėjų parašų tokiam referendumui organizuoti.
Prezidentūroje - skeptiškos nuotaikos
Seimas taip pat vakar nustatė, kad į savivaldybių tarybas išrinkti parlamentarai turi iki pirmojo tarybos posėdžio apsispręsti, kurias pareigas jie pasilieka - turimas Seimo nario ar gautas savivaldybininko. Tai irgi Konstitucinio Teismo sprendimo išdava.
Visus vakar su dideliais vargais parlamento priimtus teisės aktus turės pasirašyti Prezidentas Valdas Adamkus. Esama neoficialių žinių, kad Prezidentūroje gana skeptiškai žiūrima į naują savivaldybių valdymo modelį, nes jis, be kita ko, iš esmės užkerta kelią būsimiems tiesioginiams merų rinkimams. Kam reikalingas tiesiogiai išrinktas meras, kuris iš esmės yra tik simbolis, neturintis realios valdžios, - Kauno dienai sakė vienas neįvardytu panoręs likti Prezidentūros pareigūnas.
Tuo tarpu naujausi visuomenės nuomonių tyrimai parodė, kad 65 procentai Lietuvos gyventojų norėtų merus rinkti tiesiogiai ir tik 13 proc. pritaria dabartinei savivaldybių tarybų rinkimų tvarkai. Prezidentas V.Adamkus taip pat ne kartą pasisakė už tiesioginius merų rinkimus, nustatant tokių merų plačius įgaliojimus ir atsakomybę. Seime jau pradėta svarstyti Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau neaišku, koks bus jos likimas, iš esmės pakeitus vietinės valdžios modelį.
Naujausi komentarai