„Buvo motyvacija tokia, kad iš tiesų (...) pirmasis projektas buvo pateiktas Remigijaus Žemaitaičio ir buvo sakoma, kad iš tikrųjų mes tam projektui nepritariame, visi kolegos socialdemokratai pripažino, ir teikiamas yra naujas, patobulintas projektas“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys R. Motuzas.
„Iš tikrųjų tos procedūros yra gana komplikuotos ir aš irgi pasidomėjau, buvo paaiškinta taip, kad jeigu mes neteiksime naujo (projekto – BNS), mes turėsime svarstyti R. Žemaitaičio ir nebus kelio atgal. Dėl to buvo įregistruotas tas projektas“, – sakė politikas.
Tokiu savo paaiškinimu jis sakė tikintis „iš dalies“, nes socialdemokratų registruotas projektas „iš dalies“ pasikeitė lyginant su R. Žemaitaičio iniciatyva.
„Tas projektas buvo toks grubesnis, neaiškesnis, sakykim, kad esant tik pusei balsų atleisti galima LRT generalinį direktorių ir kita. Ir, žinoma, labai neapibrėžti buvo kriterijai, kuriais galima atleisti. Tą sakė visi frakcijos nariai, kad negalima žmogaus šiaip sau atleisti“, – teigė R. Motuzas.
Taip jis kalbėjo po to, kai Seimas valdančiųjų balsais ketvirtadienį uždegė žalią šviesą socialdemokratų rengtai LRT įstatymo pataisai, kuria siūloma palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką.
Seimas nutarė projektą svarstyti skubos tvarka, jos frakcijos vardu paprašius socialdemokratui Šarūnui Biručiui. Planuojama, kad šis klausimas į posėdžių salę grįš gruodžio 16-ąją.
Tuo metu opozicinių konservatorių frakcijos narė Daiva Ulbinaitė „Dienos temoje“ ragino socdemus diskutuoti apie pakeitimus.
„Ką jūs ir žadėjote daryti, bet kad negalime pasitikėti jumis“, – sakė politikė.
Kaip skelbė BNS, socialdemokratų registruotu projektu siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių transliuotojo taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Įstaigos vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleistas iš pareigų, jei netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, už nepasitikėjimą balsuojant daugiau kaip pusei tarybos narių, tai yra septyniems iš 12.
Taip pat nustatyta, jog visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Šią pataisą palaikė valdantieji socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“. Prieš buvo vienintelė buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, keli jos frakcijos kolegos balsavime nedalyvavo.
Opozicija yra surinkusi būtinus parlamentarų parašus užsakyti projekto poveikio vertinimą, tačiau posėdžiui pirmininkavęs „aušrietis“ Raimondas Šukys atsisakė priimti dokumentą. Jo teigimu, apsisprendus dėl skubos negalima teikti projekto visuomenės vertinimui.
Anot R. Motuzo, teisininkai vis tiek turi įvertinti projektą.
„Manau, kad reiktų dar, kad teisininkai pažiūrėtų. Aš manau, kad tai nekenkia vis tiek ir vienu, ir kitu metu konsultuotis ir aiškintis su kitu“, – kalbėjo parlamentaras.
BNS rašė, kad Seimas jau yra pradėjęs svarstyti kitą „aušriečių“ ir „valstiečių“ parengtą LRT įstatymo pataisą, jog nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos.
Opozicijai paprašius atlikti šio siūlymo poveikio vertinimą, jo svarstymas Seimo salėje negalimas, kol tai nebus padaryta.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei antradienį surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
Autorius Dominykas Biržietis
(be temos)