Tokie reikalavimai išreikšti pirmadienį per spaudos konferenciją pristačius rengiamą protesto savaitę, pirmadienio rytą apie ją paskelbė nacionalinio transliuotojo žurnalistai ir kiti darbuotojai.

„Mūsų reikalavimas yra atmesti LRT įstatymo pataisas dėl lengvesnio LRT direktoriaus atleidimo. Nepakoreguoti, nepagražinti, o atmesti. Mes nesutinkame, kad asmuo, sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją, ir jo vadovaujama „Nemuno aušra“ formuotų žiniasklaidos reguliavimą“, – konferencijoje pirmadienį žurnalistams sakė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė.

„Prašome aiškios ir nedviprasmiškos prezidento pozicijos šiuo klausimu, aktyvaus įsitraukimo siekiant užkirsti kelią įstatymų iniciatyvoms, politizuojančioms nacionalinį transliuotoją“, – teigė ji.

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis savo ruožtu sakė, kad „žiniasklaidos laisvė, visuomenės informavimas yra Kultūros ministerijos klausimas“.

„Labai kviečiame kultūros ministrę išreikšti savo aiškią poziciją šituo klausimu ir nevengti to, kas yra Kultūros ministerijos prerogatyva. (...) Kol kas ministrė, pažadėjusi smarkiai ginti kultūrą, tyli. Žiniasklaidos laisvė yra kultūra“, – pabrėžė jis.

Tiek kultūros bendruomenės, tiek žiniasklaidos atstovai akcentavo poreikį surengti tiesiogines diskusijas su prezidentu, premjere, kitais valdžios atstovais.

„Mes kelis kartus prašėme susitikimo su premjere, ne su jos patarėjais, ne su kažkuo, kas sprendimų nepriima, – kalbėjo K. Kaupinis. – Dėl to šiuo klausimu Kultūros asamblėja siūlo susitikti prie atviro stalo prezidentui, premjerei, valdančiosios partijos pirmininkui ir žurnalistams. Tegul sėdama prie stalo ir kalbama apie tai, kas dabar bandoma prastumti buldozeriu.“

„Dabar matau, kad mes gavome kvietimą į komiteto posėdį. Žinot, kaip mes gavome? Aš turėjau rašyti laišką ir prašytis: „Gerbiami Seimo nariai, gal leisite man sudalyvauti kaip asociacijos pirmininkei komiteto posėdyje? Ar mes čia kalbame apie dialogą, kai tu turi maldauti dialogo“, – kalbėjo D. Davidonytė.

BNS rašė, kad savaitę truksiančio protesto metu LRT darbuotojai eteryje skelbs tylos minutes ir kalbės apie tai, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakos nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.

Žurnalistų bendruomenė organizuos įvairias pilietines akcijas, apie kurias skelbs socialiniuose tinkluose, viena jų – laiškų Seimo nariams rašymas. Gruodžio 9 dieną Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rengiama finalinė protesto akcija.

Anot K. Kaupinio, Kultūros asamblėja prisidės prie žiniasklaidos akcijų ir pasinaudos savo kultūros bendruomenės ir ją palaikančių žmonių tinklu.

B. Davidonytė taip pat akcentavo, kad bet kokie kiti ateities projektai, susiję su žiniasklaida, turėtų būti svarstomi kaip „visose civilizuotose valstybėse“ – pirmiausia pasitariant su bendruomene.

„Kviečiame Seimo narius neteikti ir nepalaikyti jokių kitų įstatymo pataisų, susijusių su žodžio laisvės ar žurnalistų laisvės suvaržymais. Mes tikrai stebėsime padėtį ateityje ir į visus bandymus reaguosime lygiai taip pat“, – teigė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė.

Be to, išsakytas raginimas LRT tarybai užtikrinti redakcinę nacionalinio transliuotojo nepriklausomybę, nedviprasmiškai įvertint bet kokį politinį ar institucinį spaudimą LRT žurnalistams.

Savo ruožtu K. Kaupinis pabrėžė, kad ne veltui pasirinktas laikotarpis, kada pradėti veiksmai patvirtinti minimas pataisas: „Daugelis žmonių dabar nori atsitraukti nuo politikos, pirkti kalėdines dovanas, ir ne veltui tai eina būtent šiuo metu.“

BNS rašė, kad Seime pateikimo stadiją valdančiųjų balsais įveikė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūloma pataisa, kuria norima lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką – nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių.

LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę balsų kartelę, kai generaliniam direktoriui atleisti reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.

Seimas praėjusią savaitę taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti transliuotojo biudžetą. Tai reiškia, kad LRT 2026, 2027 ir 2028 metais bus skiriama 79,6 mln. eurų.

Dalis žiniasklaidos bendruomenės ir opozicija visa tai vadina nederamu politikų kišimusi į LRT veiklą ir žada rengti mitingą, pastaroji dėl priimamų pokyčių žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Tuo metu Interneto žiniasklaidos asociacija sako besitikinti, kad siūlymas lengviau atleisti LRT vadovę paskatins išsamesnes diskusijas apie transliuotojo valdymo ir finansavimo modelį, kuris atitiktų ES gerąsias praktikas, Europos Komisijos nustatytas taisykles.

Nacionalinis transliuotojas nuolat sulaukia „Nemuno aušros“ lyderio kritikos, jo iniciatyva Valstybės kontrolė šioje įstaigoje atliko auditą.

Lapkričio pradžioje partijos priimtoje rezoliucijoje žiniasklaidos priemonės kaltinamos, kad joms įtaką daro konservatoriai ir liberalai, todėl jos esą tapo „ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“, o LRT vadovybė, anot rezoliucijos, atsipirko pabarimu, nors auditas neva nustatė „daugybę sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.