Radijo istorijos pradžia: radijas buvo „kaltas“ ir dėl gamtos stichijų

XX a. pradžioje, atsiradus radijui, ne visi vienodai reagavo į šį „stebuklą“ – kai kurie radijo ir prisibijojo, nes nesuprato, kaip jis veikia, LRT RADIJUI sako radijo istorijos tyrinėtojas Sigitas Žilionis. „Būdavo ir taip, kad kaime žmonės susirenka pasiklausyti radijo, sugrįžta namo ir bijo garsiai kalbėti, nes pas tą, kuris turi radiją, girdėti viskas, ką žmonės kitur kalba“, – teigia S. Žilionis. O, pavyzdžiui, 1927 m. „Lietuvos žinios“ rašė, kad „Visam kaltas radio. Nausodės kaime lijo smarkus cikloninio pobūdžio lietus. Daugelio ūkininkų rugius suplojo ir sumaišė su purvu. Tas pats lietus Panevėžyje pridarė nuostolių, perkūnas trenkė į elektros vielas. Žmonės apie Panevėžį kalba, jog tai, girdi, radijo priimtuvai kalti. Pirmiau, girdi, jokių ciklopų nebuvo. Tose vietose žadama radijo priimtuvus naikinti.“

Pirminė radijo funkcija – karinė

Pirmoji siunčiamoji radijo stotis buvo Vilniuje carinės Rusijos laikais, sako radijo istorijos tyrinėtojas Sigitas Žilionis. Anot jo, manoma, kad po Rusijos ir Japonijos karo, po 1905 m., kariuomenė pradėjo statyti radijo stotis pagrindiniuose miestuose. „Tikrai žinoma, kad 1910 m. Kauno tvirtovėje buvo įrengta radijo stotis ryšiui su Sankt Peterburgu ir kitomis karinėmis zonomis palaikyti. Tos tvirtovės stotis buvo ne radiofoninė – nei kalbos, nei muzikos netransliavo, ji buvo skirta ryšiui. 1915 m. vasarą, kai vokiečiai pradėjo pulti rusus ir šturmavo Kauną, stotis buvo padegta ir rusai pasitraukė. Vokiečiai stotį suremontavo ir pradėjo naudoti kariniams tikslams“, – pasakoja S. Žilionis.

Po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo pagal taikos sutarties nuostatas vokiečiai jokių įrengimų negalėjo išsivežti į Vokietiją, todėl stotis 1919 m. vasarą perduota Lietuvos kariuomenei. Tų metų liepos 9-oji laikytina radijo ryšio pradžia Lietuvoje. Kariuomenės stotis veikė dar ketverius metus. Pasak S. Žilionio, radijo stotis buvo labai primityvi – buvo neįmanoma transliuoti nei kalbos, nei muzikos, todėl 1923 m. nutarta statyti naują, radiofoninę, stotį. Konkursą dėl stoties statybos laimėjo prancūzai, ir 1926 m. birželio 12 d. prasidėjo transliacijos. 1923 m. prancūzai pasirinkti ne šiaip – užėmus Klaipėdos kraštą, santykius su jais reikėjo gerinti.

Lietuva tik šešeriais metais atsiliko nuo pirmųjų radiofoninių stočių ir aplenkė ne vieną valstybę. 1920 m. lapkritį JAV veiklą pradėjo Pitsburgo radijo stotis – tai buvo pirmoji radiofoninė stotis. Po dvejų metų reguliariąsias radijo programas Didžiojoje Britanijoje transliavo Londono, Birmingemo ir Mančesterio radijo stotys. Latvijos radiofonas reguliarias radijo laidas pradėjo transliuoti pusmečiu anksčiau nei Lietuvos, o Estijos – 1926 m. gruodį. Pati radiofono veikimo pradžia buvo sunki – trūko radijo aparatūros, o ką jau kalbėti apie gerai nuo garso izoliuotą radijo studiją.

Pirmoji radijo studija – telefono būdelė

Kauno radiofono veikimo pradžioje radijo techniku dirbęs Petras Radžiūnas, vėliau čia išdirbęs apie 40 metų, prisimena, kokia buvo pirmoji Kauno radiofono studija. „Pirmoji studija pranešimams buvo atvežta iš Kauno centrinio pašto telefonų stoties. Tai buvo paprasta telefono būdelė. Pamenu, kai visi džiaugėmės, kad galėsime tarti žodį, kurį išgirs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tai buvo visų radijo specialistų šventė“, – 1978 m. radijo žurnalistui ir istorikui Juozui Girdvainiui pasakojo P. Radžiūnas.

S. Žilionis tvirtina, kad iš pradžių radijo studija buvo tame pačiame name, tvirtovės forte ant Vytauto kalno. Nedidelis kambarėlis buvo paskirtas ir studijai. Ten buvo įrengti radiofoniniai siųstuvai programai transliuoti, įrengtos klausomosios stotys, skirtos priimti signalus iš Europos ir Amerikos. Stotis buvo pastatyta ne tik tam, kad transliuotų radijo programą, muziką ir kalbą. Ji buvo skirta ir telegramoms priimti bei perduoti.

Tame pačiame name įkurta ir radijo studija. Anot S. Žilionio, ji buvo pavaldi radijo stočiai. O stotis – Susisiekimo ministerijai. Vyriausybės nutarimu 1927 m. kovą buvo įkurta Radijo taryba. Niekas jai nedavė jokių instrukcijų, vadovavo Liudas Gira. S. Žilionio manymu, galima sakyti, kad nuo 1927 m. kovo radijas tapo visuomeniniu ir toks buvo porą metų.