- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad gyventojų nepritarimą gynybos biudžeto didinimui lemia neišspręstos socialinės problemos ir klaidingas visuomenės įsivaizdavimas dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų.
R. Karoblis pabrėžė, kad gynybos biudžetą būtina didinti dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos.
Tai ministras sakė komentuodamas visuomenės nuomonės apklausą, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, jog gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Turime tvirtą visuomenės ir politikų paramą dėl 2 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai, taip pat rekordinę per keliolika metų visuomenės paramą kariuomenei – tai svarbiausia“, – BNS atsiųstame komentare sakė R. Karoblis.
Jo teigimu, apklausos duomenys yra „tiesioginis neišspręstų socialinių problemų atspindys bei klaidingas visuomenės įsivaizdavimas, jog krašto apsaugai tenka liūto dalis biudžete“.
Pasak R. Karoblio, „negalima supriešinti lėšų gynybai su lėšomis kitoms sritims – tai supriešina visuomenę ir kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui“.
„Antra, krašto apsauga pagal finansavimą yra ketvirtoje vietoje po socialinės saugos, sveikatos ir švietimo, ir tai yra derama bei teisinga vieta; jei priskaitytume ES paramos lėšas, toji vieta būtų dar žemesnė“ – sakė ministras.
R. Karoblio teigimu, 70 proc. gynybai skirtų lėšų sugrįžta į biudžetą per Lietuvoje įsigytas prekes ir paslaugas bei sumokėtus mokesčius, tad didžioji dalis ekonominės naudos tenka Lietuvos ekonomikai.
„Iki 2014 metų kariuomenė gyveno badmečiu, ir ją būtina modernizuoti. Mes savo ruožtu privalome užtikrinti skaidrias ir efektyvias investicijas į kariuomenės modernizaciją“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad „būtinybė gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP ir palaipsniui didinti juos iki 2,5 proc. pirmiausiai atsirado ne dėl įsipareigojimų partneriams, o dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos – negalime pamiršti Gruzijos ir Ukrainos pamokų“.
„Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys“, – sakė ministras.
R. Karoblis sakė sieksiąs, kad visuomenė suprastų, jog gynybos biudžeto didinimas yra būtina stipriai valstybei.
„Toliau sieksime visuomenės sutarimo, jog politinių partijų, Valstybės gynimo tarybos priimti sprendimai dėl nuoseklaus gynybos finansavimo didinimo iki 2,5 proc. BVP ilgalaikėje perspektyvoje būtų visuomenės suprasti ir priimti kaip būtina stiprios valstybės sąlyga“, – sakė ministras.
Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad partijų susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.
Susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos gairių 2018 metų rugsėjį pasirašė šešių parlamentinių partijų pirmininkai, prie jo prisijungti atsisakė socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina įgyvendinti susitarimą.
Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pirmą kartą pasiekė NATO sutartą 2 proc. nuo BVP rodiklį – krašto apsaugos finansavimas turėtų sudaryti 2,03 proc. BVP.
Lapkričio 8-16 dienomis buvo apklausta tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl verslo dovanos – kaltinimai korupcija: ko geriau nedaryti
Biuruose jau įsisuko kalėdinių dovanų sūkurys – dovanos klientams, partneriams ir darbuotojams jau įteikiamos. Visgi gražus gestas gali pasibaigti net ir bauda, sako teisininkai. Mat brangūs, neatitinkantys įmonės politikų daiktai gali sukelti...
-
Tokios operacijos Lietuvoje dar niekam nebuvo pavykę atlikti: išgelbėtas mažas šunelis2
Vos pusantro mėnesio šuniuko gyvybę išgelbėjo unikali smegenų vandenės operacija. Tokios Lietuvoje dar niekam nebuvo pavykę atlikti. Šuniuką Šiauliuose operavo net penki veterinarai, prieš tai pasikonsultavę su žmone...
-
Idėją vadina utopine: iš ko jie prikels tas Medines Šnipiškes?1
Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. ...
-
Už 15 mln. eurų ketinama atnaujinti stebėjimo sistemas keturiose pasienio užkardose1
Už Europos Komisijos (EK) skirtus 15 mln. eurų Lietuva ketina atnaujinti elektronines sienos stebėjimo sistemas keturiose pasienio su Rusija užkardose. ...
-
Nuo kitų metų – svarbūs pokyčiai centrinėse Panevėžio gatvėse
Nuo kitų metų keliose centrinėse Panevėžio miesto gatvių atkarpose siūloma įvesti mažos taršos zoną. ...
-
Prieššventinių dienų košmaras: pareigūnai įspėja – net nebandykite to daryti10
Paskutinių prieššventinių dienų chaosas. Sausakimšos parduotuvės. Įstaigose skubama greičiau sutvarkyti metinius popierius ir kuo anksčiau sprukti. Gatvėse – spūstys ir policijos reidai. Policija jau dabar dirba sustiprinę ...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kova su klimato kaita: nuo liepos įsigalios svarbus parlamento sprendimas3
Nuo 2025 m. liepos nebebus taikomas akcizo tarifas biodujoms, šią savaitę nusprendė Seimas. Anot projekto iniciatorių, tokia priemone siekiama prisidėti prie kovos su klimato kaita. ...
-
Naujausia apklausa atskleidė: gyventojai labiausiai skundžiasi dėl vieno dalyko
Baigiantis 2024 metams, apie 10 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad pastaruoju metu jų šeimos finansinę padėtis pagerėjo, o 51 proc. nemato pokyčių. Savo ruožtu 36 proc. gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis blogėja. ...
-
Mokytojams – svarbi informacija dėl atlyginimų
Šią savaitę Seimas priėmimo stadijoje pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis bus didinami mokytojų pareiginės algos koeficientai bei mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. ...