QR kodas apsaugos vaikus nuo pedofilų?

Tikrins ir darbdavius

Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuo lapkričio 1 d. sutarta įpareigoti asmenis, ketinančius užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą teisėto darbo su vaikais kodą (QR), darbdavius tikrinti, ar darbuotojas turi QR kodą, o atitinkamas institucijas vykdyti darbdavių priežiūrą. Taip siekiama maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus.

Tai, kad būtina stiprinti vaikų apsaugą, patvirtina šis faktas: vien per pirmąjį šių metų pusmetį net 67 asmenys, kuriems taikomi  ribojimai, siekė tokio darbo.

„QR kodas leis realiu laiku patikrinti, ar darbuotojas nėra teistas. Tarkime, jei taip nutiko, kad asmuo dirbo, tačiau jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl įvykdytų seksualinių nusikaltimų ir tas asmuo neturi teisės dirbti darbo su vaikais, gavus tokį sprendimą QR kodas neteks galios. Šią informaciją darbdavys gaus iš karto“, – netrukus įsigaliosiančias įstatymo pataisas aiškino Informatikos ir ryšių departamento (IRD) direktoriaus pavaduotoja Alvyda Pupkovienė.

Naujojoje redakcijoje atsiranda periodiškumas – reikalavimas darbuotojus tikrinti ne rečiau nei kartą per metus. Senesnėje redakcijoje to nebuvo. „Po šiemetinių įvykių, skandalų švietimo įstaigos ėmė uoliai tikrinti. Man atrodo, kad tą periodiškumą pačios įstaigos įgyvendino, nors redakcijoje jis nėra pažymėtas. Didėjanti patikrinimų tendencija pastebima pirmame metų ketvirtyje, o antrame besikreipiančių mažėjo, dar kiek šoktelėjo, kai prasidėjo vasaros stovyklos. Tačiau manau, kad patikrinimų skaičius turėtų būti dar didesnis“, – teigė A. Pupkovienė.

Šiemet sausio–kovo mėnesiais IRD sulaukė 7 438 prašymų patikrinti, ar darbuotojai nėra teisti, iš jų fizinių asmenų – 2 065, įstaigų – 5 373.

Per praėjusius metus gauta beveik 12 tūkst. tokių prašymų. Įdomu, kad iki praėjusio spalio didesnė dalis prašymų buvo gauta iš fizinių asmenų, o ne įstaigų, tik spalio–gruodžio mėnesiais padaugėjo su vaikais dirbančių įstaigų prašymų skaičius.

Nepareigingus baus

IRD interneto svetainėje skelbiama statistika ir įstaigos, kurios ir kokia apimtimi kreipėsi į departamentą ir tikrino, ar darbuotojai neturi apribojimų dirbti su vaikais. Įsigaliojus naujoms įstatymo pataisoms, teks viską pradėti iš naujo.

„Dalyvavome rengiant įstatymą, buvo įvairių variantų, tačiau pasilikta prie QR kodo. Negaliu pasakyti, kad mes jau pasirengę ir galime pradėti, bet ruošiamės, kad QR kodo gavimo mechanizmas ir jo veikimas butų parengtas. Prieš paleidžiant šį mechanizmą į gyvenimą bus pateikta informacija, kur kreiptis ir ką daryti“, – aiškino A. Pupkovienė.

Skaidriai dirbančio darbuotojo kodas veiks kaip elektroninė paslauga, reikės pildyti prašymą išduoti asmeniui QR kodą. Šį kodą kiekvienas asmuo galės turėti, panašiai, kaip buvo su galimybių pasais, telefone. Jei asmuo neturės tokios ryšio priemonės, kurioje galėtų išsisaugoti QR kodą, tada galės atsispausdinti. QR kodą bus galima skenuoti ir realiu laiku patikrinti, ar tikrai žmogui uždegta žalia šviesa dirbti su vaikais arba įstaigoje, kurioje lankosi vaikai.

Akcentas:  T. V. Raskevičiaus teigimu, įstatymo pataisoje išskirtos religinės bendruomenės, nes iki šiol veikiančio įstatymo nuostatos bažnyčia nesilaikė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Iki šiol pažymos apie darbuotojo neteistumą įstaigai buvo pateikiamos nemokamai. Anot A. Pupkovienės, žymiai paprasčiau, kai dėl darbuotojų patikros kreipiasi įstaiga. Be to, asmeniui už šiuo metu vis dar galiojančios pažymos pateikimą tenka susimokėti 4,30 euro, jei jos nereikia skubiai, už skubų pažymos išdavimą tenka mokėti 6,25 euro.

IRD direktoriaus pavaduotoja sakė, kad, tarkime, korepetitoriaus paslaugas pirkdami tėvai tampa darbdaviu, todėl jie turi teisę prašyti šios pažymos, o ateityje QR kodo. „Tačiau mano praktikoje nepasitaikė, kad tėvai kreiptųsi patvirtinimo, ar įstaigos darbuotojai turi pažymas“, – pastebėjo A. Pupkovienė.

Ateityje įstaigos bus kontroliuojamos, ar tikrina savo darbuotojus. Kol kas tai nėra daroma, todėl įstatyme nurodyti reikalavimai buvo vykdomi tik gera valia. Tikimasi, kad atlikti tokią prievolę paskatins padidintos baudos – nuo 300 iki 500 eurų pirmą kartą, pakartotinai – iki 1 tūkst. eurų.

Tikrinti darbdaviai privalės ne tik įdarbinant, bet periodiškai – ne rečiau kaip kartą per metus. Jei paaiškės, kad su vaikais leista dirbti teistam asmeniui, bauda darbdaviui sieks nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą – iki 6 tūkst. eurų.

Būtinas viešumas

Įstatymų leidėjai akcentuoja, kad įstatymo pakeitimas dar labiau apsaugos vaikus. Tačiau vargu, ar kažkas geriau nei nukentėję nuo tokio pobūdžio nusikaltėlių gali įvertinti, kiek ši apsauga pasiteisins ir ar jos pakanka.

„QR kodas gal ir padės. Bet aš galvočiau, jei asmuo jau yra įtariamasis, jeigu yra nuteistas, tai turi būti paskelbta viešai. Visi prokurorai, visi ikiteisminio tyrimo tyrėjai labai laikosi asmens duomenų apsaugos, aiškindami, kad tai daro dėl nukentėjusiojo. Tačiau galvoti reiktų ne tik apie tą nukentėjusįjį, o ir apie kitus galimus nukentėjusiuosius, todėl iš karto reikia viešinti“, – tokios pozicijos laikosi nuo liūdnai pagarsėjusio mentoriaus Remigijaus Jakščio nukentėjusio berniuko mama.

Kai mūsų vaikas nukentėjo, mentorius jau buvo teistas, tik nuosprendis dar nebuvo įsigaliojęs, nes jis skundė teismo sprendimą.

„Kai mūsų vaikas nukentėjo, mentorius jau buvo teistas, tik nuosprendis dar nebuvo įsigaliojęs, nes jis skundė teismo sprendimą. Ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas, o jis toliau tą patį darė. Esu įsitikinusi, kad turi būti žinomi ir tokiais nusikaltimais įtariami asmenys“, – pridūrė moteris.

Berniukų tvirkintojas R. Jakštys, šiuo metu jau atliekantis 2,5 metų bausmę kalėjime, ir toliau mina teismo slenkstį. Kauno apylinkės teisme – jau trečioji R. Jakščio byla. Žinomam mentoriui ir moksleivių kelionių į užsienį organizatoriui R.Jakščiui pateikti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš tris nepilnamečius asmenis.

„Taip, nesi kaltas, kol nenuteistas, bet turi būti viešai paskelbta, kad yra įtariamasis, kad trys ar keturi vaikai kaltina seksualiniais nusikaltimais. O teisėsauga aiškina – visur duomenų apsauga. Aš pykstu ant visų įstatymų, reagavimų į šitą situaciją, nes susidaro įspūdis, kad tai normalu, na, tiesiog kažkam nepasisekė. Kuo toliau, tuo bus baisiau, ir jei mes visi tylėsime ir nieko nedarysime, toliau bus dar baisiau“, – įsitikinusi pašnekovė.

Moteris pasakojo, kad nebuvo taip, jog šeima lengvabūdiškai išleido sūnų su kažkokiu nepažįstamu mentoriumi į kažkokią neaiškią kelionę. Susirado R. Jakščio biografiją, perskaitė, kad jaunas vyras yra iš vaikų namų, pats visko pasiekė, koks šaunuolis. Buvo aiškinama, kad nuo suorganizuotos kelionės moters sūnus užsidirbs 10 proc. Šeima vylėsi, kad ir sūnui seksis sekant tokio sėkmingo jauno vyro pėdomis.

„Kad jis yra įtariamasis pedofilija, niekas nerašė. Kaip mes galėjome apsaugoti sūnų ir save? Mes tik supratome, kad va, pavyzdys, gal ir mūsų sūnui taip pasiseks. Teisėsauga juk žinojo apie jam pareikštus įtarimus, žinojo, kad jis toliau tuo pačiu užsiima, ir nieko nedarė“, – atkreipė dėmesį nukentėjusio vaiko mama.

Daugiau apsaugos priemonių

Moteris džiaugiasi tik tuo, kad, palyginti, viskas gerai baigėsi. Baisiausi momentai, kai sūnus galvojo apie savižudybę, gulėjo ligoninėje, – jau praeityje. Tačiau ji įsitikinusi, kad jei ne jų šeimos pastangos, R. Jakštys ir toliau darytų tą patį.

Daug baksnojimo į asmens duomenų apsaugą ir gerokai per mažai į vaiko apsaugą. Vaikų apsaugos įstatyme ir dabar yra nuostata, kad dirbantys su vaikais turi turėti pažymas apie neteistumą. Nukentėjusio vaiko mama abejoja, kad to pakanka.

„Jeigu būtų ir QR kodas, ir teistų už seksualinius nusikaltimus registras, kuris būtų prieinamas ir tėvams, tai būtų žymiai didesnė apsauga. Visi aiškina – duomenų apsauga. Kokia duomenų apsauga? Ne žmogžudystė, ne vagystė, o specifinis nusikaltimas ir specifinis nusikaltėlis, tai apsaugą reikia daryti tokią, kad daugiau jis nusikaltimų nedarytų, kad daugiau nenuskriaustų nė vieno vaiko“, – nukentėjusiojo nuo R. Jakščio mama įsitikinusi, kad leisdama sūnų pas mentorių būtų pasidomėjusi, ar jo pavardės nėra tokiame registre.

Moteris neslėpė apmaudo, kad mažiausiai galvojama apie tai, kaip tas nukentėjusysis toliau gyvens su nepakeliama patirtimi. Tą naštą pedofilo auka nešis visą gyvenimą. Taip, žaizdos gyja, bet randai lieka visam gyvenimui.

O ir patirta žala yra neišmatuojama. Baudžiamasi kodeksas už nepilnamečio išprievartavimą numato nuo dviejų iki dešimt metų laisvės atėmimo bausmę, už mažamečio – iki trylikos metų. Tačiau nėra jokios garantijos, kad išjęs iš kalėjimo pedofilas sugebės suvaldyti savo potraukį vaikams.

Taip pat nėra jokios garantijos, kad kartą pedofilo nuskriaustas vaikas sugebės atsitiesti ir gyvens visavertį gyvenimą, kad praeities šmėkla pasimirš ir jokiu pavidalu negrįš nei gyvenime, nei sapnuose.

Būtinybė: K. Mišinienė mano, kad įstatymą dėl QR kodo papildytų atskiras seksualinių nusikaltėlių registras. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Registras – vis dar tabu

Periodiškai kyla diskusijų dėl asmenų, teistų už seksualinius nusikaltimus, registro, tačiau jis iki šiol nesulaukia palaikymo. „Kalbame apie dalines priemones – tiek įstatymą, tiek registrą. Manau, kad jie galėtų papildyti vienas kitą. Registras yra jau bausmės, kurią teisiamam nusikaltėliui skiria teismas, dalis. Teismas taip pat nustato, kiek laiko šio žmogaus duomenys bus registre, kiek laiko jis ar ji turės laikytis konkrečių apribojimų, – atskiro seksualinių nusikaltėlių registro poreikį mato Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė.

Pasak jos, dabar įstatymas apims tik situacijas, kuriose vystosi darbiniai, mokslo, laisvalaikio leidimo santykiai. „Tačiau į jo radarą niekaip nepakliūva, pavyzdžiui, vaikus prievartaujantis kaimynas, motinos sugyventinis, atsitiktinis praeivis viešoje vietoje ir pan.“, – pastebėjo ji.

KOPŽI centras teikia pagalbą nukentėjusiems ne tik atstovaudami juos teismuose, ieškodami nuo pedofilų nukentėjusioms aukoms tinkamų advokatų, o ir palaiko juos, kilus psichologinių sunkumų.

67 – tiek asmenų, kuriems taikomi darbo su vaikais ribojimai, siekė tokio darbo.

„Man regis, net ir išsilavinę, turintys nemažai žinių apie smurtą žmonės menkai supranta prievartautojo, pedofilo psichologiją, jo nenumaldomą potraukį savo jaunoms aukoms, įkyrias svajones apie tai, ką jis ar ji galėtų padaryti vaikui, jei tik pasitaikytų nors mažytė, momentinė proga. Vokietijoje teisiamas vienas populiarus dvasininkas liudijo, kad jam užtekdavo kelių akimirkų, įėjus į pilną vaikų kambarį, įvertinti, kas galėtų tapti jo aukomis, o neapsakomą malonumą teikė ir tai, kad skriaudžiamo vaiko artimieji būdavo visai šalia ir nenutuokdavo, kas čia vyksta“, – retai minimus akcentus vardijo K. Mišinienė.

Tačiau net ir sugriežtinimus įstatyme inicijavęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius seksualinių nusikaltėlių registrui nepritaria: „Valstybės institucijos operuoja tais duomenimis, darbdaviai operuoja tais duomenimis, darbdaviai gali tikrinti. O registras yra tam, kad visuomenė žinotų, kad galėtų tas pavardes aptarinėti ir, man atrodo, čia jau toks dvigubos bausmės taikymas. Teismo sprendimu gauni atitinkamas sankcijas, baudžiamąją atsakomybę ir iš to kylančius ribojimus dirbti konkrečiose profesijose ar darbovietėse.“

Pasak T. V. Raskevičiaus, teisti, bet reabilitavęsi, integravęsi į visuomenę ir tokių veikų toliau nebevykdantys asmenys registro dėka amžinai būtų visuomenės padidinto dėmesio centre. Bet ar yra garantija, kad pedofilas kalėjime pasveiks?

„Yra šalių, ypač Vokietijos gerųjų praktikų, kur užtikrinama tokių žmonių terapija. Jie gauna atitinkamas socialines paslaugas, gali konsultuotis dėl prevencijos ateityje. Manau, vykdant kompleksinę seksualinių nusikaltimų prieš vaikus prevenciją tokias galimybes reikėtų svarstyti. Tačiau čia ne įstatymų leidybos objektas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija“, – teigė T. V. Raskevičius.

Įpareigojo ir bažnyčią

Dar viena naujovė, kurią įstatymo pataisos iniciatoriams pavyko įteisinti, tai prievolė ir religinių bendruomenių atstovams turėti QR kodus. Pagal IRD duomenis, kai kurios Lietuvos arkivyskupijos ar kiti religiniu pagrindu veikiantys centrai ir iki šiol prašydavo pažymų apie asmenų neteistumą.

„Įtvirtintas draudimas dirbti teistiems asmenims už seksualinius nusikaltimus nėra naujas, galioja ilgus metus, bet puikiai matome iš visuomenėje nuskambėjusių rezonansinių atvejų, kad bažnyčia šios įstatymo nuostatos neįgyvendina. To pavyzdys yra Papilio klebonas. 2007 m. už panašaus pobūdžio nusikaltimus Aukščiausiasis Teismas jį pripažino kaltu, bet jis iki šių metų ėjo klebono pareigas ir turėjo reguliarių kontaktų su vaikais“, – faktais būtinybę išskirti religines bendruomenes rėmėsi T. V. Raskevičius.

Seimo narys įsitikinęs, kad buvo būtina įstatymo nuostatose labai aiškiai nurodyti ir įtvirtinti, kad, nepaisant ypatingo religinių bendruomenių statuso, šios įstatymo nuostatos taikomos ir jiems. „Juk niekas nekvestionuoja, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus kunigai taip pat moka baudas“, – palygino parlamentaras.

„Jiems galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems šalies gyventojams. Tačiau įvykę seksualiniai nusikaltimai rodo, kad ši žmonių grupė turi arba ieško tam tikrų privilegijų prieš įstatymą, neretai dvasininkų institucijos įvairiais būdais remia „savo žmones“, menkina jų žalojančius veiksmus. Ar jūs galite įsivaizduoti, pavyzdžiui, ugniagesių ar pareigūnų vadovus, bandančius dangstyti savo nusikaltusius narius, perkeliant juos į kitą miestą, į kitas pareigas? Būtų skandalas. Esu už tai, kad vaikų prievartautojams ir tvirkintojams nepadėtų išsisukti nuo atsakomybės nei sutanos, nei balti chalatai, nei uniformos“, – įsitikinusi KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė.

Priėmus šias įstatymo pataisas sureagavo ir Lietuvos vyskupų konferencija. Viešai skelbta tokia jos pozicija: „Nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga yra vienas svarbiausių ir Bažnyčios, ir valstybės prioritetų. Manome, kad ir Jūsų minimas šiandien Seimo priimtas VTAP įstatymo pakeitimas dėl asmenų, kurių veikla susijusi su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su nepilnamečiais bei pažeidžiamais suaugusiais, prisidės prie šios apsaugos efektyvumo didinimo.“