Kaunas priskiriamas prie tų miestų, kuriuose iki paskutinio momento nebus aišku, kas perims valdžią pradėjus dirbti naujai tarybai
Lygiai prieš trejus metus, 2000-ųjų kovo 19-ąją, buvo išrinktos dabartinės kadencijos savivaldybių tarybos. Netrukus jos perduos įgaliojimus naujoms, pernai gruodį išrinktoms vietinės valdžios taryboms.
Tuoj po to, kai bus išrinkti nauji miestų ir rajonų merai, pasikeis ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) sudėtis. Tačiau LSA prezidentas Bronis Ropė interviu Kauno dienai prognozavo, kad maždaug 30 iš 60 buvusių merų liks savo pareigose.
Didėja žmonių pasitikėjimas
- Ar per trejus savivaldybių tarybų kadencijos metus savivalda sustiprėjo?
- Žvelgiant iš LSA pozicijų, galėčiau pasidžiaugti, kad ji nebuvo paveikta nė vienos politinės partijos. Vyravo įvairių partijų sutarimas sprendžiant aktualius ir konkrečius savivaldos klausimus. Partinių klausimų beveik nebuvo.
Per šią savivaldybių tarybų kadenciją mums per teismą pavyko įrodyti, kad valstybė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų savivaldybėms, nes teisės aktais nustatė papildomas prievoles, bet joms įgyvendinti neskyrė pinigų.
Savivaldos reitingas nuolat auga, tad galima sakyti, kad ir ji pati sustiprėjo. Pastebime tokią tendenciją - didėja savivaldybių tarybų skaičius, kur vietiniuose rinkimuose laimi sąrašai tų partijų, į kuriuos įrašyti tuo metu dirbantys merai. Praėjusiuose rinkimuose tokių savivaldybių buvo net 46 iš 60 esančių. Tai rodo žmonių pasitikėjimą tiek savivalda, tiek dirbančiais merais.
- Bet ne visur savivaldybių stabilumas buvo pakankamas - juk daugiau kaip trečdalyje tarybų per kadenciją pasikeitė meras, o kai kuriose tai įvyko net po kelis sykius, kaip, pavyzdžiui, Kaune.
- Yra kelios savivaldybės, kur buvo šiek tiek daugiau stabilumo problemų. Tą lėmė politinės priežastys arba tiesiog objektyvios aplinkybės. Juk kai kuriose savivaldybėse merai pasikeitė tik todėl, kad buvusieji tapo į Seimo nariais ar užėmė kitas pareigas Vilniuje.
Vis dėlto nesu linkęs pateisinti tų savivaldybių, kur dėl partijų ambicijų situacija taryboje būdavo destabilizuojama. Bet turiu pastebėti, kad žmonės per šiuos rinkimus tiesiog nubaudė destabilizuotojus, daugeliu atvejų nebalsavo už juos. Taigi stabilumą gyventojai remia ir siekia, kad jo būtų laikomasi. 2000 metais, po savivaldybių rinkimų, savo postuose liko 23 merai, manau, kad šįkart tokių bus daugiau - apie 30.
Sumaištis išliks dar metus
- Didžiausia naujiena šios savivaldybių kadencijos metu buvo Konstitucinio Teismo išvados apie merų įgaliojimus. Kaip savivaldybėms sekasi įgyvendinti jau beveik mėnesį galiojančią naują tvarką? Ar jau yra apskaičiuota, kiek kainavo ši reforma?
- Su didelėm finansinėm problemom, kiek man žinoma, nebuvo susidurta. Gal tik kai kuriose savivaldybėse būta tam tikrų išlaidų išeitinėms pašalpoms atleidžiamiems pareigūnams. Bet tos išlaidos palyginti nedidelės.
Su teisinėmis problemomis iš esmės nesusidurta. Bent jau kol kas negavome jokių pretenzijų iš Vyriausybės atstovų apskrityse dėl nepreciziškai atliktų teisinių darbų.
Vis dėlto tam tikrų problemų dėl reformos dar lieka. Nėra atsakyta į konkrečius klausimus, kas pagal naują tvarką savivaldybėje yra atsakingas už kai kuriuos darbus. Tarkim, įstatyme įrašyta, kad alkoholio licencijų išdavimo tvarką nustato savivaldybė. Bet neaišku, kas tai turi daryti: taryba, administracija ar administracijos direktorius. Todėl skirtingose savivaldybėse tą patį darbą atliks skirtingos institucijos. Seimas ir Vyriausybė iki šių metų pabaigos įsipareigojo sutvarkyti, suderinti visus reikiamus įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau tam reikia laiko, todėl tam tikrų klausimų išliks dar maždaug vienerius metus.
Naujo rekordo neprognozuoja
- Kiek dar yra savivaldybių, kur nėra aišku, kaip naujos kadencijos tarybose bus paskirstyta valdžia?
- Tik dešimtyje savivaldybių yra visiškai aišku, kas perims valdžią, nes ten yra vienpartinė dauguma. Dar maždaug 10-12 tarybų iš esmės aišku, kokios susiformuoja valdančiosios daugumos ir koks bus postų pasiskirstymas tarp partijų. Likusiose tarybose derybos tarp partijų vis tęsiasi. Tikimės, kad maždaug 15-20 savivaldybių jau artimiausiu metu bus rasti kompromisai dėl valdžios pasidalijimo ir susiformuos aiški politinė dauguma.
Bet prognozuočiau, kad apie 20-yje savivaldybių tarybų tik paskutiniu momentu prieš pat pirmąjį tarybos posėdį arba netgi jau jo metu taps visiškai aišku, kas turės valdžią.
- Kauną priskirtumėt prie pastarųjų?
- Taip, ten, ko gero, valdžios paskirstymas paaiškės tik paskutinėmis dienomis prieš pat balandžio 7-ąją, kai naujos sudėties Kauno miesto taryba susirinks į pirmąjį posėdį. O galbūt ten viskas aišku taps tik to posėdžio metu, jau balsuojant.
Bet tikrai nemanau, kad naujos sudėties Kauno miesto taryba pakartotų ar pagerintų merų perrinkimo rekordą.
Parengė Konstitucijos pataisą
- Parlamentaras Viktoras Uspaskichas renka ne tik parašus referendumui dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo, bet kartu ir konsultaciniam referendumui dėl tiesioginių merų rinkimų. Ar LSA remia šią iniciatyvą?
- Mes jau kelerius metus labai intensyviai pasisakome dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau yra labai svarbu nustatyti ne tiek tokius rinkimus, kiek realius merų įgaliojimus. Kas kad meras bus renkamas tiesiogiai, jeigu jis turės tik tokius nedidelius, tokius simbolinius įgaliojimus, kaip yra nustatyta dabartiniame įstatyme.
Penktadienį Anykščiuose įvyksiančiame paskutiniame šios sudėties LSA tarybos posėdyje ketiname patvirtinti savo siūlomą Konstitucijos pataisą, kurioje bus numatyti ne tik tiesioginiai merų rinkimai, bet ir tam tikri jų realūs įgaliojimai. Ši pataisa bus siūloma Seimui. Jeigu jis įregistruos tokią pataisą ir pradės ją svarstyti, tuomet nereikia referendumo. Jeigu ne - žiūrėsim, ką daryti.
Bet kuriuo atveju turiu pasakyti, kad nei pats V.Uspaskichas, nei kas nors iš jo aplinkos oficialiai nesikreipė į LSA dėl paramos galimam referendumui. Todėl tas klausimas asociacijoje net nesvarstytas.
Naujausi komentarai