Profesinio orientavimo strategija startuoja

Darbo rinka gyvena ne pačias geriausias dienas: darbdaviai skambina visais varpais, kad trūksta specialistų.

Atsigręžė į jaunimą

Protingos valstybės galvos dar kartą atsigręžė į jaunimą ir susirūpino jo profesiniu parengimu ir karjera. Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiruošusios įgyvendinti du projektus “Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas” ir “Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AJKOS) sukūrimas ir plėtojimas”. Taigi paskelbta profesinio orientavimo strategija, prasidėjusi šiemet ir numatyta baigti 2008-aisiais. Tai brangus dalykas: jam numatyta 14 milijonų litų, o lėšos ateina iš ES struktūrinių fondų. Strategiją organizatoriai taip apibūdina: teikti profesinio orientavimo paslaugas siekiant padėti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių bei gyvenimo tarpsnį, ir ypač iš bendrojo lavinimo mokyklų “iškritusiems” asmenims, jaunimui be profesinio pasirengimo bei asmenims, priskiriamiems prie socialiai pažeidžiamų grupių, pasirinkti ar keisti profesiją ir tapti atsakingiems už savo karjerą.

Kad būtų tikslus ir kryptingas strategijos veiklos planavimas ir koordinavimas, Švietimo ir mokslo ministerija atsako už informacijos apie mokymosi galimybes ir sąlygas teikimą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – už profesinio konsultavimo paslaugų teikimo programų vykdymą.

Kuriami centrai

Savo veiklą pradės vystyti profesinio informavimo taškai (PIT) ir profesinio orientavimo centrai (POC), sukuriama atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema (ALKOS). Lietuva jungiasi prie bendros Europos informacinės sistemos, kurią sudaro PLOTEUS (mokymosi galimybės Europoje) ir EURES (darbo vietų paieška Europoje).

Strategijai įgyvendinti bus apmokyti 210 pedagogų tobulinimo centrų dėstytojų, 1800 profesijos mokytojų, 1280 profesinio informavimo konsultantų, 86 profesinio orientavimo konsultantai, 480 mokyklų socialinių pedagogų ir psichologų, 40 profesinio orientavimo įstaigų vertintojų.

Taigi daug jėgų ir lėšų meta į “mūšį” sistemos kūrėjai. Jie įsitikinę, kad profesinio orientavimo pradmenis reikia pradėti vaikų darželiuose, kurių jaunieji auklėtiniai mėgsta žaisti įvairias “profesijas” (mokytojai, gydytojai, prekybininkai).Vis dėlto rimčiausias darbas turi prasidėti nuo penktos klasės, kur mokiniai privalo gauti įvairiapusę, kvalifikuotai perteiktą informaciją apie profesijas.

Senoji sistema

Susipažinus su naująja profesinio orientavimo struktūra, nejučia prisimenama tarybinių metų mokyklos ir jose buvusių profesinio orientavimo ir konsultavimo sistema. Juk dirbo profesinio orientavimo kabinetai, vyko profesinis konsultavimas, ekskursijos į gamyklas, susitikimai. Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad buvo ir kai kas gera nuveikta. Ar nauja nėra tai, kas pamiršta sena? Nūdienos strategijos autoriai sako: “Naująją sistemą galima veikiau pavadinti profesiniu orientavimusi, o ne orientavimu. Tai bus visokeriopa pagalba mokiniui, kad jis jau mokykloje, padedamas specialiai parengtų konsultantų, sugebėtų pasirinkti jam tinkamą profesiją”. (Švietimo ir mokslo ministerijos Registrų skyriaus vedėjas Vytautas Burokas.) Tas klausimas ypač aktualus Klaipėdos darbo rinkos profesinio orientavimo ir konsultavimo tarnybos kolektyvui, ant kurio pečių gula didelė atsakomybė. Tiesa, tarnybos psichologės ir konsultantės yra sukaupusios patirties šiame darbe, bet nauji reikalavimai paskatins kvalifikuotai persitvarkyti.

Svarbu specializacija

Strategijoje akcentuojama, kokias karjeros galimybes turi profesinių mokyklų mokiniai ir universitetų studentai, koks stojančiųjų santykis į šias mokymo įstaigas. Pastebima, kad besimokančiųjų aukštosiose mokyklose nuolat gausėja, o profesinėse – padėtis stabilizavosi. Pagal studentų skaičių Lietuva yra Europos šalių dešimtuke. Kuo daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu, tuo geriau. Bet statistika rodo, kad dar daug diplomantų neranda darbo. Jauni žmonės puola į profesinius kursus, ieško savo vietos “po saule”. Nepadaro klaidos tie abiturientai, kurie, turėdami atestatą, stoja į profesines mokyklas, o paskui, jeigu nori, renkasi aukštąjį mokslą jau pagal turimą specializaciją. Toks kelias - nenaujas, jis gerai žinomas ir patikimas daugelyje Europos šalių. Matyt, įgyvendinant paskelbtą strategiją ta patirtimi bus drąsiau sekama. Turbūt svarbiau, kad abiturientas būtų suinteresuotas motyvuotai pasirinkti būsimą specialybę, o ne mokyklą. Universitetų durys absolventams neužsidaro ir po profesinės mokyklos, ir ją baigusiems metus kitus padirbėjus. Gerą specialistą toliaregis darbdavys pats skatins siekti aukštojo mokslo.

Geri pavyzdžiai

Gerų pavyzdžių turime ir mes. Dalis Siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos sukirpėjų modeliuotojų, smulkaus verslo organizatorių sėkmingai baigė mokslus kolegijose, o interjero apipavidalintojai – dailės aukštąsias mokyklas. Tokie specialistai lengviau randa darbą.

Tokių pavyzdžių yra Turizmo, Paslaugų ir verslo, Statybininkų ir kitose profesinėse mokyklose. Bet dar daug reikės padirbėti, kad pas mus daugiau abiturientų po abitūros egzaminų iš pradžių pasuktų į profesinę mokyklą, o vėliau į universitetą. Inerciją sunku įveikti.

Pas mus retokai darbdaviai gerą specialistą siunčia siekti aukštojo išsilavinimo, skiria jam stipendiją arba sudaro sąlygas neakivaizdiniu būdu baigti studijas. Kažkodėl darbdavių nuotaikos tokios: specialistų mums reikia tik aukštos kvalifikacijos, bet viską paduokite “ant lėkštutės”.

Reikia praktikos

Kad ir labai gera būtų strategija, vertingo specialisto vien mokymo įstaigos neparengs. Reikia tobulai organizuotos gamybinės profesinės (pedagoginės) praktikos, kur jauni žmonės praturtina įgūdžius, susipažįsta su šiuolaikine technika, gamybos įrenginiais. O juk šioje srityje yra daug neišspręstų reikalų. Pirmiausiai reikia sutvarkyti teisinę bazę. Darbdaviai turi būti suinteresuoti gerai organizuoti gamybinę praktiką, gauti tam reikalui lėšų, o moksleiviai, atėję pas būsimą darbdavį, turi matyti paruoštą, tvarkingą darbo vietą, nepriekaištingai organizuotą darbo (veiklos) procesą, jaukią atmosferą. Ne paskutinėje vietoje yra ir uždarbis, kuris turi suinteresuoti jauną žmogų. Mūsų miesto profesinių mokyklų vadovai lankėsi pas savo socialinius partnerius Vokietijoje ir matė, kaip elgiasi darbdaviai su būsima pamaina. Jie rūpinasi jaunais žmonėmis dar mokykloje. Nepopuliarių profesijų, kurios vis dėlto firmai reikalingos, mokiniams skiriamos padidintos stipendijos, numatytos įvairios lengvatos ir t. t. Žinoma, darbdavys reikliai stebi moksleivio mokymąsi, gamybinę praktiką, kad tik visiškai paruoštas specialistas ateitų į firmos kolektyvą.