- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama vetuoti Seime priimtas įstatymo pataisas, numatančias, kad už testus dėl COVID-19 turi mokėti darbuotojai.
„Šiuo metu daugiau nei du milijonai šalies gyventojų yra persirgę COVID-19 arba pilnai paskiepyti nuo COVID-19. Tai sudaro daugiau nei 72 proc. Lietuvos gyventojų. Apie 90 proc. šalies darbuotojų jau yra persirgę COVID-19 arba yra pilnai nuo jo paskiepyti. Daugelyje įmonių ir įstaigų šis skaičius dar didesnis. Dar dalis gyventojų yra persirgę besimptomės arba lengvos formos COVID-19 liga, tačiau, kadangi nesikreipė į gydytojus, nėra įtraukti į susirgimų statistiką.
Didžiausia visuomenės grupė, kuri serga COVID-19 ir yra gydoma ligoninėse, užima reanimacijos palatas ir miršta yra ne darbuotojai, o pensininkai.
Deja, nepaisant didelio pasiskiepijusių asmenų skaičiaus, Lietuvos gyventojų, susirgusių COVID-19, skaičius sparčiai auga.
Tai būtų socialiai neteisingas įstatymas, užkraunantis visą testavimo išlaidų naštą ant darbuotojų pečių.
Pastaruoju metu pastebime, kad labiausiai COVID-19 platina nuo jo pasiskiepiję gyventojai, kurie,skirtingai nei pasiskiepiję, nesilaiko saugumo priemonių ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų, klaidingai manydami, kad nesusirgs ir neužkrės COVID-19 aplinkinių.
Todėl susirgimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius auga tiek tarp nepasiskiepijusių, tiek tarp pasiskiepijusių nuo COVID-19 asmenų.
Tai rodo, kad vien galimybių pasas pandemijos plitimo nesustabdys, o testavimas dėl COVID-19 yra labai svarbi priemonė laiku užkertant kelią viruso plitimui.
„Solidarumas“ nepritaria Seime priimtoms įstatymų pataisoms, kurios nustato, kad už testus dėl COVID-19 savo lėšomis turi mokėti darbuotojai.
„Tai būtų socialiai neteisingas įstatymas, užkraunantis visą testavimo išlaidų naštą ant darbuotojų pečių.
Lietuvos darbuotojų atlyginimai nėra tokie dideli, kad jie galėtų nenuskriaudžiant savęs ir savo šeimų už juos susimokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Darbo kodeksu už darbo sąlygų saugumą yra atsakingas darbdavys, kuriam darbuotojas sukuria pridėtinę vertę, todėl už darbuotojų testus turėtų mokėti darbdaviai arba valstybė, reikalaujanti juos daryti, arba darbdaviai ir valstybė kartu.
Mūsų manymu, priėmus šį įstatymą vieni darbuotojai išeis iš darbo, o kiti emigruos į Europos Sąjungos šalis, kuriose už testus nereikės mokėti. Ypač dėl to gali nukentėti žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, nes darbdaviai norėdami išsaugoti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus sumokės už jų testus. Tokiu būdu išaugs nedarbas, darbdaviai neteks darbuotojų, kurių dabar trūksta, dalis įmonių negalės sėkmingai dirbti, reikės daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms, Lietuvos valstybė neteks savo emigravusių piliečių“, – be kita ko rašome profsąjungos kreipimesi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: didmiesčiai ir kurortai mažos taršos zonas turės įrengti iki 2025 metų
Seimas sušvelnino įpareigojimus savivaldai įsirengti mažos taršos zonas – jas iki 2025 metų privalės turėti tik didmiesčiai bei kurortai. ...
-
Kandidatas į KT pirmininkus gali būti paskelbtas kitą savaitę
Kandidatas į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkus gali būti paskelbtas kitą savaitę, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis. ...
-
M. Garbačiauskaitė-Budrienė sieks likti LRT vadove: įvardijo, kodėl yra to verta7
Kadenciją baigianti nacionalinio transliuotojo LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketina dalyvauti naujame generalinio direktoriaus konkurse. ...
-
Vilniaus viešajame transporte diegiama nauja sistema: dalį bilietų reiks žymėti keliskart8
Sostinės viešajame transporte už 7 mln. eurų bus diegiama nauja e. bilieto sistema: dalį bilietų reiks žymėti keliskart. ...
-
Vilniaus vystymo kompanijos vadovas S. Barauskas palieka pareigas
Sostinės savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus vystymo kompanija generalinio direktoriaus pareigas palieka nuo 2021 metų rugpjūčio jai vadovavęs Saulius Barauskas. ...
-
A. Anušauskas: trys kariniai miesteliai Lietuvoje statomi greičiau, nei buvo planuota13
Trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus ir Šilalės rajonuose įrengiami greičiau, nei buvo planuota, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...
-
Mirė buvęs politinis kalinys, partizanas P. Rindokas-Jūrininkas1
Eidamas 94-uosius metus Tauragėje mirė partizanas, buvęs politinis kalinys Pranas Rindokas-Jūrininkas, ketvirtadienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ...
-
15-ąsias veiklos metines mininčių SOP vadas: mūsų tapatybė – nuolatinis pokytis
Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) karių stiprybė yra gebėjimas prisitaikyti prie naujų iššūkių ir nuolat keistis, sako pajėgų vadas Mindaugas Mažonas. ...
-
Ant koše virtusio ledo – daugybė gelbėjimo operacijų: kas kelia didžiausią galvos skausmą?
Tirpstantis ledas ant ežerų ir kitų vandens telkinių tapo spąstais žvejams ar pramogauti mėgstantiems vaikams. Ugniagesiams gelbėtojams ši savaitė – rekordinė: gauti septyni iškvietimai dėl skęstančiųjų ar įlūžusiųjų. I&...
-
Senelių globos namų projektas Melnragėje – vėžlio žingsniu
Senelių globos namai Melnragėje turėjo būti baigti prieš pusantrų metų, 2021-ųjų rudenį, tačiau tik šiemet planuojama parengti techninį projektą ir pradėti viešųjų pirkimų procedūras rangos darbams. Sumanymą teko sustabdy...