Priežiūros klaidų nemato

Priežiūros klaidų nemato

2012-04-19 23:59
Priežiūros klaidų nemato
Priežiūros klaidų nemato / Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas tvirtina, kad jo vadovavimo Vyriausybei laikais "Snoro" banko finansinė padėtis nebuvo bloga. Dabartinis premjeras Andrius Kubilius teigia, kad šio banko problemas sukėlė neatsakinga buvusių jo savininkų veikla.

Liudijo Seimo komisijai

Vakar G.Kirkilas, A.Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė atsakė į "Snoro" bankroto aplinkybes narstančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos klausimus.

Komisijos nariai buvusio socialdemokratų Vyriausybės vadovo teiravosi, ar 2006–2008 m., kai G.Kirkilas buvo premjeras, gauta kokių nors nerimą keliančių žinių apie "Snoro" banko padėtį. "Sakyčiau, priešingai – visų bankų situacija tuomet buvo gera, visi bankai buvo pelningi", – kalbėjo ekspremjeras.

G.Kirkilas pabrėžė, kad Lietuvoje pagal Konstituciją ir įstatymus komercinių bankų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas.

"Vyriausybė negali į tai kištis. Mes, be abejo, gaudavom apibendrinančią informaciją apie padėtį bankų ir finansų sektoriuje. Ir pagal tą informaciją bankų finansinė situacija buvo tikrai gera. Centrinis bankas prižiūri komercinius bankus. Vyriausybė to nedaro. Vyriausybė, aišku, informuojama apie padėtį, bet sprendimų nepriima. Tai pasakiau ir komisijai", – kalbėjo jis.

Tyrė pinigų kilmę

"Kita vertus, nuo 2002 m. buvo vykdomas tyrimas dėl kai kurių bankų, įskaitant ir "Snorą", pinigų kilmės. Kiek man žinoma, tyrimas baigėsi 2010 m. ir jis baigėsi niekuo", – teigė politikas.

G.Kirkilas atsisakė įvardyti, kokių kitų komercinių bankų pinigų kilmę narstė teisėsauga, tvirtindamas, kad tai uždara informacija. "Bankai yra labai jautri institucija. Per vieną dieną gali situacija pasikeisti. Jeigu, pavyzdžiui, didelė pinigų suma buvo pervesta kur nors kitur, padėtis galėjo labai greitai pasikeisti į bloga", – tvirtino jis.

G.Kirkilas tvirtino iki šiol nežinojęs, kad kai kurie aukšti Lietuvos banko Priežiūros departamento pareigūnai buvo susiję giminystės ryšiais su "Snoro" darbuotojais. "Tai, aišku, blogai. Bet man nebuvo žinoma apie tuos giminystės ryšius. Jie paaiškėjo tik dabar", – sakė politikas.

Paklaustas, kas kaltas dėl pernai kilusio "Snoro" bankroto, ekspremjeras atsakė: "Manau, kad teisėsauga turi į tai atsakyti. Turime institucijas, kurios tai tiria."

"Priežiūrą galima tobulinti"

Dabartinio Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus nuomone, komercinių bankų priežiūra Lietuvoje, kurią vykdo centrinis šalies bankas, yra "palyginti nebloga, nors, be abejo, galima ir tobulinti".

"Komisijai pakartojau, kad "Snoro" krizė buvo individuali, sukelta ne kokių nors sisteminių problemų, o neatsakingos buvusių banko savininkų veiklos. Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmais ši krizė buvo suvaldyta, indėlininkų interesai apginti. Tai nebuvo lengva, nes tam reikėjo sutelkti beveik 4 mlrd. litų. Bet, kaip parodė naujausias vertybinių popierių aukcionas, pasitikėjimas Lietuvos kreditinėmis galimybėmis neprarastas", – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Paklaustas, kada sužinojo apie dideles "Snoro" finansines problemas, A.Kubilius atsakė, kad tai įvyko tik po to, kai Lietuvos banko valdyba pernai lapkričio 16-osios popietę priėmė sprendimą dėl šio komercinio banko veiklos sustabdymo ir jo nacionalizavimo. "Mes sužinojome po Lietuvos banko valdybos sprendimo skelbti moratoriumą bankui lapkričio 16 d., maždaug po 15 val. Galiu pakartoti, kad tai buvo "Snoro" akcininkų sukeltos problemos. Deja, nuo "finansinių piramidžių" problemų niekas neapsaugotas net Vakaruose", – kalbėjo premjeras.

Pasigenda spartesnio proceso

"Bet koks bankas bankrutuotų, jeigu kiltų tokių finansinių problemų", – sakė finansų ministrė I.Šimonytė.

"Dar 1999 m. po ekonomikos krizės buvo priimtas Finansinio tvarumo įstatymas, kuris leido taikyti tam tikras priemones bankų stabilumui palaikyti. Taigi, teisiškai esame pasirengę visokiems netikėtumams. Pagal įstatymą Lietuvos bankas yra įpareigotas kreiptis į Vyriausybės institucijas, jeigu mato kokią nors riziką, kad būtų imtasi biudžetinių priemonių bankų sistemai gelbėti", – sakė ji.

Paklausta, kaip valstybė atgaus beveik 4 mlrd. litų, kuriuos privalėjo investuoti į "Snoro" indėlininkų interesų gynimą, ministrė atsakė: "Tai bus padaryta vykstant bankroto procesui. Man labai gaila, kad iki šiol dėl nevisiškai konstruktyvios kai kurių kreditorių veiklos nėra kaip sušaukti "Snoro" kreditorių susirinkimo ir paskirti kreditorių valdybos, kuri pajudintų banko turto realizavimo problemas. Taigi, procesas yra kiek vangus. Bet labai po truputį procesas visgi vyksta."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų