- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojams vis dažniau piktinantis, kad sunku darosi Lietuvoje susikalbėti lietuviškai, Seimas įpareigojo visus aptarnavimo srityje dirbančius užsieniečius išmokti lietuvių kalbą. Tai reiškia, kad pavežėjai, kurjeriai ar kiti savarankiškai dirbantys vien su rusų kalba nebeišsisuks.
Žalgirio klinika kone vienintelė Lietuvoje teikia skubią odontologinę pagalbą. Tačiau vienos pacientės priekaištas garsiai skamba iki šiol.
„Facebook“ platformoje moteris skundėsi, kad viešoje gydymo įstaigoje Lietuvoje neįmanoma susikalbėti lietuviškai.
„Suprantame, kad sveikatos priežiūra yra ganėtinai komplikuota sritis ir medicininės dokumentacijos pildymas bei bendravimas su pacientais, turi vykti valstybine kalba“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
Moteris aiškino rusų kalbos nemokanti, o į priimamąjį atvežus vaiką, budintis gydytojas ir slaugytoja sugebėjo bendrauti tik rusiškai. Abu – ukrainiečiai.
Klinika iš pradžių apgailestavo, kad dėl didelio krūvio tuo metu ukrainiečiai buvo palikti be lietuviškai kalbančių kolegų. Dabar aiškina, kad lietuviškai susikalbėti buvo galima.
„Vertėjauti galėjo slaugytoja, kuri buvo toje pačioje komandoje. Beje, ji irgi ukrainietė, bet kalba lietuviškai“, – patikino Žalgirio klinikos vadovas Dalius Matkevičius.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
Pernai ukrainiečiams supaprastinta licencijų išdavimo tvarka. Tai reiškia, jog jie gydymo įstaigose gali dirbti ir nemokėdami lietuviškai, su pasižadėjimu, kad per dvejus metus, nuo licencijos išdavimo, išmoks.
„Pagrindines diagnozes ir dažniausiai pasitaikančias patologijas jau šiuo metu medikas lietuviškai supranta. Nesame akligatvyje“, – kalbėjo Žalgirio klinikos vadovas.
„Nusiskundimų, dėl valstybinės kalbos naudojimo, gauname itin retai. Jūsų minimas atvejis yra labiau išskirtinis negu dažnai nutinkantis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Nemokant lietuvių kalbos receptus išrašinėti esą irgi ne problema, mat užtenka žinoti lotyniškus pavadinimus.
„Receptai yra rašomi veikliąja medžiaga ir veiklioji medžiaga visame pasaulyje yra ta pati“, – akcentavo D. Matkevičius.
Be to, ukrainiečiams trečius metus vis dar taikoma išimtis, tad ir aptarnavimo srityse dirbantys lietuviškai kalbėti kol kas neprivalo.
„Iki kitų metų balandžio 1 d. taikomas kalbos mokėjimo moratoriumas. Jie yra po tam tikra laikina apsauga“, – sakė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Likusiems migrantams Lietuvoje valstybinės kalbos vingrybių nori nenori teks išmokti.
„Tai nelies absoliučiai visų 200 tūkst. gyvenančių Lietuvoje užsieniečių, nes ne visi jie dirba aptarnavimo sektoriuje“, – patikslino D. Asanavičiūtė.
Seimas įpareigojo Lietuvoje dirbančius užsieniečius klientus aptarnauti tik valstybine kalba.
D. Labučio/ELTOS nuotr.
Naujai priimtas įstatymas galios ir pavežėjams, ir kurjeriams ir visiems kitiems dirbantiems pagal individualios veiklos pažymėjimą, ko ankstesnis įstatymas nebuvo numatęs.
Taigi kurjeris, nekalbantis lietuviškai, galėtų gauti baudą už kalbos inspekcijos nurodymų nevykdymą, kuri siektų nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.
Tiesa, Seimo priimtas įstatymas įsigalios tik nuo 2026 m. tam, kad lietuviškai nekalbantys užsieniečiai turėtų laiko išmokti kalbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gintaras Grušas: viltis padės išgyventi bet kokias negandas1
Šalies tikinčiuosius ir ne tik juos su svarbiausia metų švente sveikina arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jis linki nepamiršti vilties, kuri padės išgyventi bet kokias negandas. ...
-
Baltos Kūčios aplankė dalį Lietuvos: šie regionai gali džiaugtis labiausiai2
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad Kūčių rytą rytiniuose šalies pakraščiuose buvo susidariusi sniego danga. ...
-
Kęstutis Kėvalas: visi esame sesės ir broliai12
Kiekvienais metais Caritas valgykla pakviečia sunkiai gyvenančius kauniečius Kūčių pusryčiams. ...
-
Kauno meras atlygino beveik 16 tūkst. eurų žalą už sunaikintas Kačiūniškės dvaro vertybes18
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atlygino 15 tūkst. 886 eurų žalą, kurią jam priteisė teismas Kačiūniškės dvaro byloje. ...
-
Tikisi, kad per šventes pasienyje bus ramu: pareigūnai pasiruošę bet kokiam scenarijui
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad švenčių dienomis sieną norinčių kirsti migrantų srautai neturėtų išaugti. Visgi, pasak jo, pareigūnai ir toliau dirba sustiprintu režimu ir yra pasirengę ...
-
Per pusantrų metų pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų8
Vykdant Desovietizacijos įstatymą, Lietuvoje jau pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų. ...
-
Gruodžio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 24-oji, antradienis, 52 savaitė. ...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Radviliškietis aštuonerius metus neapsiperka parduotuvėse7
Dabar daugelis žmonių tarsi išprotėję bėga į prekybos centrus, ruošiasi Kalėdoms, sudarinėja didelius pirkinių sąrašus – ką padės ant Kalėdų stalo, kokius patiekalus gamins. O radviliškietis Sandrius Ungurys prop...