- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Devyni Tibeto rėmimo grupės nariai antradienį surengė protestą prie Kinijos ambasados Vilniuje, paminėdami žudynių Pekino Tiananmenio aikštėje trisdešimtmetį.
Šioje aikštėje 1989 metų birželį studentų protestus malšinę pareigūnai šaudė į pilietinių teisių reikalavusius žmones. Per įvykius Tiananmenio aikštėje žuvo iki šiol nežinomas skaičius protestuotojų, jų gali būti daugiau nei tūkstantis.
Anuomet Pekino veiksmai išprovokavo pasmerkimą visame pasaulyje, tačiau į piketą susirinkę aktyvistai Vilniuje nerimavo, kad šiandien politikų santykiai su Kinija yra paremti interesais.
„Matome, kad yra noras įsiteikti, – žurnalistams sakė Tibeto rėmimo grupės narys Robertas Mažeika. – Jeigu visa valstybė atstovauja ekonominiams interesams, tai žmogaus teisėms nelabai yra kas atstovauja“.
Jeigu visa valstybė atstovauja ekonominiams interesams, tai žmogaus teisėms nelabai yra kas atstovauja.
Jis perspėjo, kad investuodama į kitų šalių, įskaitant Lietuvos, infrastruktūrą Kinija iš tikrųjų siekia ne stiprinti bendradarbiavimą, o daryti šioms šalims politinę įtaką.
Tiananmenio aikštė buvo laikoma simboliniu Kinijos politinės valdžios centru. Prie čia protestavusių studentų prisijungė darbininkai ir intelektualai, panašių demonstracijų vyko ir kitose Kinijos vietose.
Tačiau praėjus kelioms savaitėms po protestų pradžios šis judėjimas buvo sutraiškytas per naktį surengtą kariuomenės reidą.
Po šio numalšinimo valdančioji Komunistų partija įsipareigojo ateityje žūtbūt užkirsti kelią bet kokiems panašiems iššūkiams jos valdžiai.
R. Mažeika sakė, kad po 1989-ųjų įvykių Kinija tęsė piliečių laisvių ribojimą ir socialinę kontrolę.
„Tiananmenio įvykiai buvo tas lūžio taškas“, – kalbėjo aktyvistas.
Praėjus trims dešimtmečiams, šios žudynės tebėra vienas opiausių klausimų žemyninėje Kinijoje – cenzoriai griežtai draudžia net minėti šiuos įvykius.
Aukų skaičius ginčijamas, o Kinijos vyriausybė iki šiol nėra paskelbusi oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.
Pagal akademikų, įvykių liudininkų ir žmogaus teisių organizacijų vertinimus, per šias žudynes gyvybių neteko nuo kelių šimtų iki daugiau kaip tūkstančio aktyvistų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų1
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...