„Tai nėra valstybė, kuri įtraukta į sankcionuojamų valstybių sąrašą. Karinis patarimas, ekspertinis patarimas buvo suformuluotas labai giliai, išmanant reikalo esmę, todėl politikams nereikėtų pradėti spręsti šitokius klausimus ir pradėti vertinti, ar lėktuvai įsigyjami teisingai, ar neteisingai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė šalies vadovas.

Jis tvirtino pats buvęs supažindintas su šių lėktuvų ekspertiniu vertinimu ir jis pasirodė įtikinantis.

„Dar turbūt vienas papildomas dalykas, kad šie lėktuvai yra įsigyjami labai nemažos valstybių dalies. Mes patekome į didelę valstybių grupę, kurios nori įsigyti šituos lėktuvus. Tai, matyt, irgi byloja, kad lėktuvai yra paklausūs, reiškia, jie yra tikrai geri“, – sakė prezidentas.

Kaip rašė BNS, Lietuva ketina įsigyti tris „Embraer C-390 Millenium“.

Neprisidės prie atgrasymo

Vienas iš šio įsigijimo kritikų – buvęs krašto apsaugos ministras, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Jis sako, kad naujieji lėktuvai yra reikalingi, tačiau prioriteto eilėje turėtų būti žemiau.

„Aš abejoju, ar tai yra prioritetas. Tai yra logistiniai, kovinio pajėgumo neturintys lėktuvai“, – praėjusią savaitę sakė politikas.

Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, demokratas Giedrimas Jeglinskas sako, kad krašto apsaugos įsigijimų prioritetai turi būti ne transportiniai lėktuvai.

„Mūsų įsigijimai turi pirmiausia atliepti mūsų atgrasymo užduotį, kiekvienas įsigijimas turi prisidėti prie atgrasymo formulės. Į tai įeina oro gynyba, divizijos kūrimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkams sukūrimas ir daugybę kitų dalykų“, – BNS kalbėjo G. Jeglinskas.

„Kai mes sakome, kad išleisime 600 mln. eurų su PVM, tai čia, nežinau, turbūt bus ir 700 mln. eurų per tą kelių metų laikotarpį (...) tie lėktuvai trys. Ar tai iš tikrųjų yra geriausia pinigų paskirtis šiuo metu, ar visgi mums reikia dabar oro gynybos ir reikia transformuot kariuomenę labiau į labiau technologiškai pažangią?“ – svarstė jis.

Anot NSGK pirmininko, transportiniai lėktuvai tiesiogiai prie atgrasymo neprisideda, nepadės jie ir šalies teritorinei gynybai karo metu.

„Prasidėjus pirmiesiems oro antskrydžiams tie lėktuvai tam nepanaudojami, nes oro erdvė nebeveikli yra“, – teigė G. Jeglinskas.

Siūlo bendradarbiauti su privačiomis įmonėmis

Nors transportinių lėktuvų poreikį parodė lietuvių evakuacijos iš Izraelio, anot parlamentaro, tokiems atvejams reikėtų vystyti partnerystes su privačiomis bendrovėmis.

„Klausimas, kas yra finansiškai adekvatu ir kas ne. Gal kaip tik reikia turėti santykius su privačiomis įmonėmis, su tuo pačiu „Air Baltic“, turėti jų akcijų ir pasinaudoti tais lėktuvais. Viskas tvarkoje, lėktuvų gal ir reikia, bet kaina 700 mln. eurų, bet ar tai sukelia atgrasomąjį faktorių“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

„Reikėtų platesnės diskusijos, suprantu, kad jau nueita su tam tikrais sprendimais, išgyvensim, bet žmonės turi žinot ir tą tiesą, kad tai yra brangus dalykas“, – sakė jis.

Politikui kliūva ir tai, kad Lietuva perka lėktuvą ne iš NATO sąjungininkų, o iš Brazilijos, priklausančios BRICS valstybių blokui, kurio viena narių – Rusija.

„Vienas iš variantų buvo ir amerikiečių orlaivis C-130. (...) Buvo padaryta analizė, kaip norėta, buvo taip padaryta ta analizė, aš taip pasakysiu. Jiems tiko, man iš Brazilijos pirkti nėra normalu“, – teigė G. Jeglinskas.

Atrinkti pagal kariuomenės reikalavimus

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė yra sakiusi, kad šie lėktuvai buvo atrinkti jiems atitikus Lietuvos kariuomenės suformuluotus operacinius reikalavimus, taip pat atsižvelgta į orlaivių ekologinius ir ekonominius parametrus, pristatymo terminus.

Braziliški orlaiviai turėtų papildyti kariuomenės aviacijos parką, kurį dabar iš esmės sudaro keli sraigtasparniai ir trys transporto lėktuvai „Spartan“. Pastarieji Lietuvos kariuomenėje naudojami daugiau nei 15 metų.

Galima įsigijimo kaina nenurodoma.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, C-390 tipo orlaivius jau yra įsigiję ir papildomai planuoja įsigyti Portugalija ir Nyderlandai, įsigijimą planuoja Slovakija, Vengrija, Austrija, Čekija ir Švedija.