Premjeras LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį tvirtino, jog siekiant „tvirtos gynybos“ ir nacionalinės divizijos krašto apsaugai reikia skirti daugiau lėšų, o dėl jų šaltinių turės apsispręsti valdančioji koalicija ir Seimas, tvirtindamas ateinančių trejų metų biudžetus.

„Ir čia tikrai diskusija pakrypo kiek netikėta ir neteisinga linkme, nes tikrai einamosios valstybės išlaidos nebus mažinamos, pensijos, švietimo finansavimo klausimai nebus aukojami ir tikrai diržų veržtis nereikės“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Atvirkščiai, yra kalbama apie bendrus europinius finansavimo šaltinius ir apie tai buvo kalbama ir Davose vakar, ir apie tai buvo kalbama Europos finansų ministrų tarybos metu“, – sakė premjeras.

Jis patikino, kad koalicija dėl didesnio krašto apsaugos finansavimo yra vieninga.

Anksčiau trečiadienį G. Paluckas žurnalistams sakė, kad reikia kalbėti apie bendrą Europos Sąjungos paskolų fondą, kurį generuotų tam tikros Bendrijos narės, o paskolos galėtų būti skiriamos per Europos investicinį banką.

Premjero teigimu, „efektyviausia ir greičiausia“ ES valstybių narių gynybą būtų finansuoti joms suteikiant prieigą prie kapitalo ilgesniam terminui mažesnėmis palūkanomis.

Pasak G. Palucko, tokio mechanizmo atsiradimas kitų metų pirmoje pusėje leistų viską vykdyti pagal grafiką.

„Antrąjį (šių metų – BNS) pusmetį mes jau matysime tam tikrus finansavimo instrumentus ir jų atsiradimo laiką (...)“, – nacionaliniam transliuotojui nurodė ministras pirmininkas.

Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad kariuomenėje būtų išvystyta divizija.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS pažymėjo, kad gynybos finansavimui reikėtų apie papildomų 12–13 mlrd. eurų ir vienu šaltinių tam galėtų būti Lietuvos valiutos atsargos.

G. Nausėda taip pat siūlo finansavimą surinkti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, mažinant pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį.

Premjeras anksčiau pažymėjo, jog visos idėjos bus svarstomos, tačiau ragino palaukti pavasario, kai bus pateikti pasiūlymai ir atsiras galimybė daryti išvadas.