„Pirmiausia, mes turime pasiekti paliaubas, tuomet tam tikrą taikos susitarimą ir jo rėmuose būtų apibrėžta, kas yra ir iš ko susidaro taikos palaikymo misija“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Latvijos premjere Evika Silina Rygoje ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

„Toks sprendimas turės būti priimtas Europos ir NATO apimtyje, kalbant apie tikrąsias saugumo garantijas, be JAV palaikymo, nebūtinai tiesiogiai savo karių pavidalu, bet be JAV karinio palaikymo, tokia taikos misija nebūtų pakankamai stipri, kad pasiektų atgrasymo efektą ir (Rusijai – BNS) nekiltų noras atnaujinti karo veiksmus“, – pridūrė jis.

Taip Ministras pirmininkas kalbėjo Vakarų lyderiams diskutuojant apie galimą Europos valstybių taikdarių siuntimą į Ukrainą, kurie, pasiekus paliaubas, užtikrintų taiką Rusijos pradėtą plataus masto invaziją išgyvenančioje šalyje.

Kaip rašė BNS, Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) praėjusią savaitę pareiškė esąs pasirengęs prireikus pasiųsti savo karius į Ukrainą taikai palaikyti, kad būtų užtikrintas saugumas Europoje.

Tokiam veiksmui „be pilno Jungtinių Valstijų įsitraukimo“ nepritaria Vokietija, tuo metu, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas atmetė galimybę siųsti Lenkijos karius į kaimyninę Ukrainą taikai palaikyti.

Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad naujoji JAV administracija planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus nei Ukraina, nei ES.

Ketina vykti į JAV

Premjeras teigia, kad artimiausiu metu kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių kolegomis ketina vykti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).

„Mūsų geri santykiai, mūsų bendradarbiavimo formatas Baltijos ir Šiaurės šalių, tikiu, atidarys ne vienerias duris JAV, Vašingtone“, – spaudos konferencijoje Rygoje po susitikimo su Latvijos premjere ketvirtadienį kalbėjo premjeras.

„Stengsimės artimiausiu metu įgyvendinti mūsų bendrą vizitą į JAV“, – pridūrė jis.

Taip Ministras pirmininkas kalbėjo Europoje vykstant diskusijoms dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) planuojamų taikos derybų su Rusija, kuriose, kaip baiminasi žemyno sostinės, nedalyvaus nei Ukraina, nei Europos Sąjunga.

„Mes akcentuojame, jog iš mums įprasto daugiašalio diskusijų ir santykių formato, panašu, kad mūsų transatlantiniai partneriai labai sparčiai pereina prie dvišalių tam tikrų santykių“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Dėl to mūsų regiono tvirta pozicija yra nepaprastai svarbi, ne tik pozicija, bet ir pastangos atliepti mūsų partnerių lūkesčius“, – sakė jis.

Premjeras sako, kad „dalykai geopolitiniame fone keičiasi pakankamai sparčiai“ ir į tai nereaguoti negalima.

„Kai kurie Europos politiniai lyderiai renkasi ir tam tikrą moralizavimo arba kritikos kelią, tačiau svarbiausia suvokti mūsų šalių ir regiono interesus ir pamėginti juos realizuoti naujoje šviesoje“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Pasak jo, per pirmąją savo kadenciją D. Trumpas prašė Europos valstybių rodyti pastangas stiprinant savo pačių gynybą, didinant jai finansavimą.

„Galiu pasidžiaugti, kad Baltijos šalys, Lenkija tas pastangas demonstruoja, ilgai neutrali Švedija, Suomija įstojo į NATO, todėl mes turime pilną moralinę teisę šnekėtis ir tikėtis, jog mūsų regiono interesai JAV politinėje darbotvarkėje stovės tvirtai“, – kalbėjo G. Paluckas.

Šiaurės ir Baltijos šalių grupei (NB8) priklauso Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija, Švedija.

Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.

Latvijos premjerė Evika Silina antradienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad dėl galimo JAV pajėgų išvedimo iš Baltijos šalių nebuvo surengta ir inicijuota jokių derybų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė nematantis indikacijų, kad JAV ruoštųsi išvesti amerikiečių karius iš Baltijos valstybių, G. Paluckas teigė, kad Lietuva dės visas pastangas, kad taip neatsitiktų.