Finansų ministerijos parengtas ir prieš kelias dienas Vyriausybės aprobuotas būsimasis šalies biudžetas jau spėjo susilaukti Tarptautinio valiutos fondo ir savivaldybių atstovų kritikos

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžetui. Dar dešimt dienų jis bus tikslinamas, po to iki spalio vidurio bus pateiktas Seimo narių teismui. Prasidės didysis antklodės tampymas. Nors daugelis finansinių rodiklių yra geresni negu praėjusiais metais, o biudžeto projektas įveikė tik pirmąją “skaistyklą”, jau spėta susilaukti oponentų kritikos.

Išlaidų planuojama daugiau negu pajamų

Ministrų kabineto aprobuotas biudžeto projektas numato, kad nacionalinis biudžetas kitais metais gaus 10,948 mlrd. litų pajamų. Tai 4,8 proc. daugiau, negu planuota šiemet. Tačiau ir kitąmet biudžetas bus deficitinis. Išlaidos viršys pajamas. Valstybė pasišovusi išleisti daugiau, negu planuoja uždirbti. Biudžeto išlaidos sieks 12 247 mlrd. litų.

Panaši situacija ir su valstybės biudžetu. Jo pajamos sieks 9,428 mlrd. litų arba, kitaip tariant, bus 5,6 proc. didesnės negu šiemet. Išlaidų planuojama 10,727 mlrd. litų arba 6,2 proc. daugiau negu 2002-aisiais. Biudžeto deficitas sieks 1,135 mlrd. litų. Numatoma, kad 2003 metais bendras šalis fiskalinis deficitas (visų nacionalinį biudžetą sudarančių biudžetų deficitai ir skoliniai įsipareigojimai) sieks 1,5 proc. - lygiai tiek pat, kaip ir šiais metais.

Tarptautinio valiutos fondo nuomonė neigiama

Tačiau tarptautinio valiutos fondo atstovai, išanalizavę Finansų ministerijos parengtą biudžeto projektą, praėjusią savaitę raštu informavo finansų ministrę Dalią Grybauskaitę, kad fondas neigiamai vertina Vyriausybės veiksmus kuriant valstybės pajamų ir išlaidų politiką.

Šaltinių ministrų kabinete teigimu, prieš pateikdama biudžeto projektą Vyriausybei Lietuvos finansų ministerija gavo griežtą Tarptautinio valiutos fondo Europos 2-ojo departamento vadovų laišką, kuriame įvertinta šalies finansinė padėtis ir pareikštas susirūpinimas dėl kitais metais vėl planuojamo, nors ir ne didesnio negu šiemetis, fiskalinio deficito. Fondo atstovai taip pat kritiškai įvertino mokesčių reformą ir planuojamą biudžeto pajamų rinkimą.

Dar vieno mokesčio nustatymą stabdo rinkimai

Finansų ministerijos vadovybė yra oficialiai pranešusi, kad mokesčių reforma Lietuvoje jau yra įvykusi. Iš tiesų, priėmus Pelno mokesčio įstatymą, iš esmės keičiasi pajamų mokesčio apmokestinimas, patvirtinta nauja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakcija, patvirtinti Akcizų, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai. Tiesa, kai kuriuos, rengiantis narystei Europos Sąjungoje, teks keisti dar sykį.

Pernai rudenį Vyriausybei teiktoje mokesčių reformos koncepcijoje buvo numatyta Lietuvoje nuo 2003 metų įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau jau aišku, kad nuo Naujųjų šio mokesčio, kaip rimto biudžeto šaltinio, nebus. Dėl to Finansų ministerija susilaukė Tarptautinio valiutos fondo, o valdančioji Seimo dauguma - opozicijos kritikos. Įtariama, kad dabar esantieji valdžioje baiminasi užkrauti šį mokestį (daugeliui jis gali siekti apie 1000 - 1500 litų per metus) ant gyventojų pečių prieš rinkimus. Toks įstatymas gali gerokai pakenkti šios Seimo daugumos ir jos Vyriausybės populiarumui. Tai suvokdama opozicija, kaip ir Tarptautinis valiutos fondas, spaudžia Vyriausybę kuo greičiau įvesti šį, galintį gerokai sukomplikuoti daugelio žmonių gyvenimą, įstatymą.

Didžiausia kritike gali tapti opozicija

Tarptautinis valiutos fondas - vienintelė institucija, nuodugniai įvertinusi šalies biudžetų būklę ir planuojamas išlaidas. Tačiau kitais metais Finansų ministerija, reguliuojanti valstybės finansus, jau negaus šio fondo raštų. 2003-iųjų kovą baigiasi Lietuvos ekonominės politikos memorandumo su Tarptautiniu valiutos fondu galiojimas ir, “Kauno dienos” žiniomis naujos sutarties pasirašyti jau neketinama. Svarbiausioji biudžeto formavimo kontrolės funkcija tikriausiai atiteks opozicijai.

Daugiausiai pajamų kitais metais planuojama gauti iš pridėtinės vertės mokesčio - 4,165 mlrd. litų (tai pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis), iš akcizų - 1,641 mlrd., iš gyventojų pajamų mokesčio - 1,325 mlrd. litų. Krašto apsaugai iš valstybės biudžeto planuojama skirti beveik 959 mln. litų, žemės ūkiui - 602,5 mln. Lt. Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis iš karto pareiškė, jog už tokį biudžetą nebalsuos, nes neturės ką pasakyti kaimo žmonėms, kodėl sumažėjo jų reikmių finansavimas.

Euroatlantinei integracijai - ypatingas dėmesys

Ateinantys 2003-ieji - lemiami Lietuvos euroatlantinės integracijos metai. Todėl, Finansų ministerijos specialistų teigimu, formuojant biudžetą ypatingas dėmesys skirtas pasirengimo narystei ES ir NATO darbams finansuoti. Tam papildomai žadama skirti 261 mln. Lt, iš kurių 160 mln. atiteks investicijoms.

Bandydama išspręsti per daugelį metų susikaupusias visiems gyventojams aktualias sveikatos apsaugos problemas Vyriausybė numato Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pagerinti papildomai atseikėti 105 mln. Lt. Iš viso sveikatos apsaugai iš valstybės biudžeto ketinama skirti daugiau kaip 685,9 Lt. Tai 105 mln. litų daugiau, negu buvo numatyta šiemet.

Aukštojo mokslo ir švietimo reformai papildomai ketinama skirti 51,6 mln. litų. Iš viso švietimo finansavimui numatoma skirti 1,136 mlrd. litų. Socialinei apsaugai 680,5 mln. litų.

Savivaldybės projektu nepatenkintos

Pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus biudžete nenumatoma mažinti išlaidų biudžetinių organizacijų vykdomoms programoms. Įvairioms valstybės institucijoms siūloma papildomai skirti 27 mln. litų. Daugiausiai pinigų iš tos sumos turėtų atitekti Ūkio ministerijai, kuriai, pasak Vyriausybės, teks padengti kai kurias išlaidas dėl Rusijos “Jukos” ir JAV kompanijos “Williams” sandėrio “Mažeikių naftoje”.

Gana kritiškai Vyriausybės aprobuotą biudžeto projektą įvertino kai kurios nuolat skolų kamuojamos savivaldybės. Nors valstybės biudžetas planuojamas 800 mln. litų didesnis negu šiemet, savivaldybių biudžetai bus maždaug 200 mln. litų mažesni. Tuo tarpu, pasak savivaldybių asociacijos prezidento B.Ropės, valstybė savivaldybėms deleguoja vis naujas ir naujas funkcijas, kurioms vykdyti reikia papildomų lėšų.