Ministrė: nenormalu, kai tėvai prie mokyklos turi budėti per naktį (interviu)

Šiandien portale kauno.diena.lt lankėsi Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Ji atsakė į skaitytojų klausimus apie vidurinio bei aukštojo mokslo aktualijas.

Ministrė įvertino moksleivių, studentų ugdymo pasiekimus bei problemas, kalbėjo apie pedagogų rūpesčius, aukštųjų mokyklų sujungimo reformą bei aptarė kitas savo kuruojamos srities temas.

Visą pokalbį galite skaityti čia.

- Ar jums atrodo normalu, kai XXI amžiuje tėvai per naktį budi prie vienos Kauno mokyklos durų, kad spėtų užregistruoti vaikus į pirmąją klasę, nes atėję ryte jau negaus vietos?

- Žinoma, tokia situacija yra visiškai nenormali. Priėmimo į mokyklas tvarką nustato savivaldybė. Vieną vertus, yra puiku, kad yra tiek daug norinčiųjų leisti vaikus į konkrečią mokyklą, tai jos darbo kokybės įvertinimas. Tačiau labai tikiuosi, kad savivaldybė ras tinkamą būdą patenkinti tėvų bendruomenės lūkesčius.

- Ar turės politinės valios ši Vyriausybė įvykdyti aukštojo mokslo reformą, kuri tiesiog būtina mūsų šalyje? Ar viskas tik apsiribos deklaracijomis: darysime, spręsime, negalime skubėti..…

- Vyriausybė numato labai konkrečius veiksmus, teikiant siūlymus dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos, finansavimo sistemos pertvarkos, numatant nemokamas bakalauro studijas ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis bei kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemos pertvarką. Mūsų siekis – kokybiškas, konkurencingas, į rezultatus orientuotas aukštasis mokslas.

- Kaip vertinate aukštųjų mokyklų sujungimą? Ar tai nėra reforma dėl reformos, pilstymas iš tuščio į kiaurą?

- Šio tinklo pertvarka nėra tikslas savaime. Tai – būtina priemonė, siekiant stiprinti studijų ir mokslo kokybę. Šiandien pastebimas, tarkime, darbdavių ar studentų nepasitikėjimas esama studijų kokybe. Sistema veikia neefektyviai panaudojant viešuosius finansus. Iššūkių kelia ir demografinė situacija, didžiulė studijų programų pasiūla, fragmentacija moksliniuose tyrimuose bei menkas mūsų aukštojo mokslo matomumas ir konkurencingumas. Panašūs tinklo pertvarkos procesai jau senokai vyksta ir kitose Europos valstybėse. Tad vyks ir pas mus.

- Kada bus pakeltos mokytojų algos? Manau, jau dabar už etatą mokytojas turi uždirbti bent du tūkstančius eurų?

- Kaip ir buvome įsipareigoję, jau šį mėnesį Seimo komitetui pateiksime su profsąjungomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis parengtą etatinio mokytojų apmokėjimo modelį. Tikiuosi, kad dar šiais metais Seimas įteisins mūsų bendrus siūlymus dėl naujos mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos. Tad 2018 metais pedagogų atlyginimai, realizavus naują modelį, turi padidėti.

- Lietuvoje yra viešųjų įstaigų įsteigtų gimnazijų. Mokslas jose iš dalies mokamas (įkainiai (5-8 klasių) – skirtingi, 400-800 eurų už mokslo metus). Žinoma, jos yra prestižinės, tačiau viešumo joms labai trūksta: tarkime, iki pat paskutinių savaičių nėra skelbiami reikalavimai būsimiems moksleiviams, pavyzdžiui, dalykai, iš kurių reikės laikyti stojamąjį egzaminą. Kiek valstybė gali reguliuoti tokios gimnazijos tvarką? Gal būtų prasminga reikalauti ir daugiau skaidrumo, pvz., nustatyti aiškią datą, iki kurios tokios ugdymo įstaigos turi paskelbti labai aiškius atrankos kriterijus?

- Visoje švietimo sistemoje labai svarbu užtikrinti skaidrumą. Turime daug duomenų ir informacijos apie mokymosi įstaigas. Ta informacija privalo būti prieinama visoms suinteresuotos pusėms: ir tėvams, ir moksleiviams, ir patiems pedagogams. Todėl visos minėtos pusės turi aktyviai dalyvauti aptariant pokyčius ir priimant sprendimus.

- Daug kalbama apie elektroninius vadovėlius, tačiau daugelis vaikų turi regėjimo problemų. Ir užuot trumpinant laiką, kurį vaikai praleidžia spoksodami į ekranus, jį tik norima ilginti. Ar nederėtų atsisakyti dirbti su elektroniniais vadovėliais, jei vaikas turi regėjimo problemų?

- Gyvename skaitmenizuotame, elektronizuotame pasaulyje, ir tos erdvės pasiekia mūsų kasdienį gyvenimą bei mokyklas. Mokymosi procese reikalingos įvairios priemonės, tarp jų ir skaitmenizuotos. Svarbu, kad vaikai mokėtų jomis naudotis atsakingai, saikingai. O tėvų ir mokyklos pareiga padėti jiems to išmokti.

- Daugumoje šalių mokiniai turi teisę mokytis savarankiškai padedami tėvų. Pavyzdžiui, JAV tokiu būdu mokosi 3 proc. visų moksleivių. Atlikti tyrimai rodo, kad šeimos aplinkoje ugdomi vaikai pasiekia aukštesnių akademinių rezultatų ir pagerėja jų socialinė bei psichologinė raida. Tačiau Lietuvoje mokiniai neturi teisės rinktis savarankiško mokymosi formos. Ar nemanote, kad švietimo sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikti mokiniams galimybę mokytis jiems priimtiniausioje aplinkoje?

- Visuomenė yra skatinama ieškoti lankstesnių mokymosi formų. Šiuo metu Lietuvoje tam tikrais atvejais yra numatyta galimybė savarankiškai mokytis. Tarkime, kai gimnazijose nesusirenka reikiamas skaičius moksleivių pasirinkto dalyko mokymuisi. Tokie pageidavimai mūsų yra girdimi. Manau, kad sieksime atnaujinti diskusiją dėl mokymosi formų lankstumo. Tiesa, turime užtikrinti ir reikiamą mokymosi kokybę.

Pagrindinis mūsų siekis yra užtikrinti tinkamą švietimo kokybę ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje.

- Kodėl mokyklose nėra finansinio švietimo? Kaip elgtis su pinigais ir finansais, turi būti mokoma nuo pat mažumės.

- Ugdymo turinio atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas. Gyvenimo aktualijos, technologinė pažanga daro savo korekcijas. Finansinis raštingumas, verslumo, kūrybiškumo ugdymas, gebėjimas mokytis ir kitos kompetencijos yra tai, ko šiandieninei visuomenei itin reikia. Jau dabar Lietuvos bankas, kiti verslo atstovai deda pastangas skiepijant šias žinias ir kompetencijas mokyklose. Tai sveikintina ir svarbi iniciatyva. Tad mokykla jau ir šiandien gali siūlyti finansinio raštingumo pamokas, kaip pasirenkamąjį dalyką. Labai svarbu, kad ir patys mokytojai turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų lavinti vaikus ir šioje srityje.

- Visi mokame vienodus mokesčius. Valstybė įsipareigojusi švietimo paslaugas teikti nemokamai. Tačiau, norint vaiką leisti į nevalstybinę mokyklą, reikia papildomai mokėti. Ar sutinkate, kad pažeidžiamos piliečių teisės iš jų reikalaujant už mokslą susimokėti antrą kartą?

- Pagrindinis mūsų siekis yra užtikrinti tinkamą švietimo kokybę ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje. Visi turime teisę rinktis, ar gauti nemokamą išsilavinimą valstybinėje švietimo įstaigoje, ar mokėti už mokslą privačioje įstaigoje. Pasirinkdamas žmogus įvertina savo galimybes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

minfde

minfde portretas
man vis ja noris isdullkint pavasaris

atsakymai

atsakymai portretas
jos klausia apie "tiltus", ji atsako apie "miltus". Jokio konkretumo, jokios aiškios pozicijos, ir tai ministrės žodis?

Brigita

Brigita portretas
Mokydamasis namie vaikas kaip tik ir gali daugiau dalyvauti neformaliojoje veikloje ir susirasti ten draugų, nes jis nebūna pavargęs po mokyklos ir jam nebereikia vakare daryti namų darbų. Jei vaikas turi galvą, pamokoms užtenka 2-3 val. per dieną, visas kitas laikas yra vaiko pomėgiams ir būreliams.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių