Populiariausia sukčių schema – įvelti kurjerius ir siuntų tarnybas

Skaičius kasmet auga

„Sukčiavimų, susijusių su kurjeriais ir siuntų tarnybomis, pasitaiko gana dažnai, – sako Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. – Žmonės vis dažniau perka e. parduotuvėse, siunčiasi daiktų iš kitų šalių, tad tuo aktyviai naudojasi ir sukčiai. Artėjant šventiniam laikotarpiui, žmonės dažniau ieško dovanų, tad ir tokių sukčiavimų skaičius didėja.“

Pasak R. Matonio, per devynis šių metų mėnesius buvo pradėti 3 846 ikiteisminiai tyrimai – beveik 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sukčiavimo atvejų augimo tendenciją Lietuvos policija stebi jau kelerius metus.

„Dažniausi sukčiavimai – siunčiami SMS arba e. laiškai su melagingais pranešimais ir nuorodomis, kurias paspaudus žmogus nukreipiamas į sukurtą netikrą puslapį. Čia suvedus e. banko duomenis, išviliojami pinigai“, – apie sukčių taikomą schemą pasakoja R. Matonis.

Išduoda klaidos

Daug tokių atvejų pasitaiko populiariose skelbimų platformose, tokiose kaip Skelbiu.lt, „Vinted“, ar „Facebook Marketplace“. Anot R. Matonio, apsimesdami pirkėjais arba pardavėjais, sukčiai pateikia nuorodą į neva siuntų tarnybos puslapį, kuriame reikia suvesti savo konfidencialius duomenis.

Pasak R. Matonio, sukčius dažniausiai išduoda gramatinės ir stiliaus klaidos: „Pasitaiko, kad žmonėms siunčiamuose pranešimuose būna daug klaidų, neteisingai nurodomi įmonių pavadinimai ar nuorodų adresai.“

Jam antrina ir tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ technologijų vadovas Konstantinas Fedorcovas: „Jei kyla įtarimų, pirmiausia reikėtų atidžiai perskaityti domeno pavadinimą, nes sukčių siunčiamose nuorodose jis dažniausiai nurodomas neteisingai. Pavyzdžiui, yra buvęs atvejis, kai išsiųsta nuoroda į sukčių sukurtą domeną, kurio pavadinime yra žodžiai safefundsget.fun, kai oficialus pavadinimas turėtų baigtis com/lt ir atrodyti logiškai, t. y., kaip vežėjo domenas.“

Į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir gavus įtartiną e. laišką ar SMS žinutę apie siuntą. K. Fedorcovas pataria patikrinti siuntėjo e. pašto adresą. „Jokia siuntų tarnyba nesiųs laiško iš neaiškaus e. pašto adreso, todėl reikėtų neprarasti budrumo ir atidžiai perskaityti siuntėjo e. pašto adresą“, – ragina K. Fedorcovas.

Dėmesys: R. Matonio teigimu, sukčius dažniausiai išduoda gramatinės ir stiliaus klaidos. / Vidaus reikalų ministerijos nuotr.

Konfidenciali informacija

Gavus įtarimą keliančią žinutę, R. Matonis taip pat rekomenduoja nespausti siunčiamų nuorodų. „Reikėtų apsilankyti įmonės, kurios vardu neva į jus kreipiamasi, oficialioje svetainėje ir, prisijungus prie savo paskyros, patikrinti, ar yra gauta kokių nors pranešimų“, – sako R. Matonis.

Nukentėjus nuo sukčių, vertėtų kuo skubiau kreiptis į policiją su pareiškimu per policijos elektroninių paslaugų portalą epolicija.lt.

Jei vis dėlto paspaudžiate ant sukčiaus atsiųstos nuorodos, anot K. Fedorcovo, neatskleiskite savo e. banko, PIN kodų ar kitų konfidencialių duomenų. „Tokių duomenų siunčiant siuntas niekada nereikalaujame. Pavyzdžiui, siunčiant siuntą paštomatu, reikalingas tik vardas, telefono numeris ir paštomato adresas. Jeigu kyla dvejonių, vertėtų telefonu arba internetu susisiekti su klientų aptarnavimo komanda“, – pataria K. Fedorcovas.

Saugumui užtikrinti

K. Fedorcovas taip pat pabrėžia, kad kartais sukčiai, apsimetę banko darbuotojais, prašo paštomatu išsiųsti pinigų: „Jeigu sulaukiate prašymo išsiųsti pinigus paštomatu, žinokite, kad tai – raudona vėliava. Jokiais būdais nereikėtų to daryti.“

Pasak R. Matonio, dažnai apsiperkant internetu verta pagalvoti apie atskirą kortelę, skirtą tokiems pirkiniams. „Norint apsipirkti saugiai, tokios kortelės sąskaitą galima būtų papildyti prieš atliekant mokėjimą ir pervesti į ją tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti“, – sako jis ir primena, kad susidūrus su apgavikais ir nukentėjus nuo sukčių, vertėtų kuo skubiau kreiptis į policiją su pareiškimu per policijos e. paslaugų portalą epolicija.lt.