Mažas rinkėjų aktyvumas sekmadienį renkant Seimo narį Marijampolėje - veikiau dėsningumas nei išimtis, sako politologas Tomas Janeliūnas.

Anot jo, rinkimai, vykstantys vienoje ar keliose apygardose, paprastai sulaukia menkesnio visuomenės dėmesio nei visuotinis balsavimas.

"Tokie rezultatai nestebina. Visuomet rinkimai, kai vyksta vienoje apygardoje, sulaukia labai mažo aktyvumo. Renkant po vieną Seimo narį aktyvumas siekia apie 20 proc., šia prasme tai nieko naujo", - BNS teigė T.Janeliūnas.

Marijampolės apygardoje sekmadienį renkant Seimo narį balsavo 23,25 proc. apygardos rinkėjų.

Antrame ture dėl laisvos parlamentaro vietos varžysis socialdemokratas Albinas Mitrulevičius, surinkęs 24,9 proc. rinkėjų balsų, ir konservatorius Valdas Pileckas, už kurį balsavo 20,68 proc. rinkėjų.

Panašaus rinkėjų aktyvumo sulaukta ir ankstesniuose rinkimuose, kai atstovas į parlamentą rinktas vienoje apygardoje, ypač - kuo arčiau eiliniai rinkimai.

2009 metais, kai iki Seimo kadencijos pabaigos dar buvo likę treji metai, į Europos Parlamentą išrinkus du Seimo narius, tuomet per papildomus rinkimus pirmajame ture balsavo palyginti nemažai rinkėjų - 36,37 proc. Šilutės-Šilalės ir 42,81 proc. Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardose.

Štai 2007 metais, likus metams iki eilinių Seimo rinkimų, vienmandatėje Dzūkijos apygardoje pirmajame ture balsavo 25,95 proc. rinkėjų. 2005 metais renkant Seimo narį Kėdainių apygardoje pirmajame ture balsavo 26,28 proc. rinkėjų.

2003 metais, likus metams iki eilinių Seimo rinkimų, keturiose apygardose rinkimai į parlamentą net neįvyko, nes nebuvo tuomet įstatymo reikalaujamo pakankamo rinkėjų aktyvumo.

Senamiesčio apygardoje tuomet išvis balsavo tik 9,26 proc. rinkėjų, Šeškinės - 12,47 proc. rinkėjų, Šeškinės -

13,3 proc. rinkėjų, Antakalnio - 20,17 proc. rinkėjų.