Politologas L. Bielinis: žmogus yra svarbiau už popierių

Siūlymas asmens dokumentuose leisti laisvesnę asmenvardžių rašybą turi ne tik kalbinį, bet ir politinį aspektą. Taip radijui „Laisvoji banga“ teigė VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius Lauras Bielinis.  Politologo požiūriu, bet koks individo laisvės suvaržymas stabdo valstybės ėjimą demokratijos keliu.

„Kai valstybė nustato taisykles, kurioms žmogus turi paklusti, man kyla klausimas: kiek žmogus tokioje valstybė laisvas? Šiuo atveju, pavardės rašymas tampa valstybės dominavimo problema – valstybė yra aukščiau  už žmogų ir jo laisvę“, — kalbėjo L. Bielinis. Politologo nuomone, yra būtina įsiklausyti į atskirų visuomenės grupių balsą.

„Jeigu žmogus sako, kad yra lenkas, bet  jam sudėtinga laisvai suvokti savo tautybę nematant įrašo lenkiškais rašmenimis pase ar gatvių lentelėje, vadinasi, valdžia turi jam padėti, o ne trukdyti identifikuoti save tautiniu požiūriu“, – sakė L. Bielinis.

Politologas primena, kad lenkų mažuma tam tikruose vietose Lietuvoje gyvena nuo senovės. Jo teigimu nereikia paisyti tvirtinimų,  kad šiame regione skirtingas tautybes turintys gyventojai, laikui bėgant, maišėsi. Žmogus pats nusprendžia, kokia jo tautybė, kokiai etninei grupei jis priklauso.

Siūlymą asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti originalo kalba, politologas pataria vertinti gerokai liberaliau. Abejojantiems, ar valstybė be griežtų vienos vienintelės kalbos naudojimo taisyklių nepraranda pagrindo po kojomis, politologas siūlo nesibaiminti – esą, žvelgiant plačiau, tautinės valstybės idėja apskritai yra pasenusi: „Pasvarstykime plačiau. Pavyzdžiui, šiandien savo tautiškumą sunku apibrėžti elektroninėje erdvėje. Internetu komunikuojant su visu pasauliu, reikia ir kitos kalbos, ir kitų rašmenų. O įvairūs suvaržymai daugiau problemų kelia, negu jų išsprendžia. Tai nepadeda išsaugoti tautinės valstybės konstrukcijos.“

L. Bielinio manymu, lietuvių laisvė yra stipri tiek, kiek jos suteikiama tautinėms mažumoms. Todėl joms turi būti leidžiama laisvai deklaruoti savo kultūrinę autonomiją.

„Politiniu požiūriu, mūsų bendrapiliečiai, save identifikuojantys su kita kultūrine, kalbine tradicija turi jaustis laisvai. Šitaip leisime jiems suvokti, kad mūsų valstybė taip pat yra ir jų valstybė. Tai modernios valstybės bruožas“, — nuomonę išsakė socialinių mokslų daktaras.