Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui Prezidentas Valdas Adamkus ragina rūpintis ne vien Valdovų rūmų atstatymu

Šalies vadovas paragino realiai vykdyti Tūkstantmečio programą, finansuojant ne tik tokius projektus kaip Valdovų rūmų atstatymas, bet ir kitas anksčiau komisijos patvirtintas programas - dvarų, leidybos, tyrimų.

Pateikta projektų už astronominę sumą

Vakar Prezidentūroje vykusiame Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio komisijos posėdyje Prezidentas atkreipė dėmesį į tai, jog Tūkstantmečio programoje labai intensyviai finansuojami Valdovų rūmai, padėta Prisikėlimo bažnyčios restauravimui ir tvarkymui.

“Tačiau visai nepajudėjo iš vietos dvarų programa, tik iš dalies finansuojama leidybos programa, neskiriama lėšų tyrimų programai. Ar tai reiškia, kad nesame pajėgūs vykdyti savo pačių užsibrėžtų tikslų? Kas tam trukdo? Ar racionaliai naudojame mokesčių mokėtojų lėšas?” - šalies vadovas klausė posėdžio dalyvių, tarp kurių buvo ir premjeras Algirdas Brazauskas bei Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.

Tuo tarpu Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovas Gediminas Ilgūnas vakar po komisijos posėdžio žurnalistams teigė, jog visų projektų ir siūlymų, pateiktų Tūkstantmečio programai, bendra vertė siekė net 3 mlrd. litų.

Todėl teko atrinkti geriausiuosius, galiausiai 2003 metų liepą Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Lietuvos tūkstantmečio programoje buvo numatyti mokslinių tyrimų ir leidybos, kultūros paveldo ir architektūros, nacionaliniai ir tarptautiniai kultūros, meno ir visuomeniniai projektai, kurių vertė - per 252 mln. litų.

Vieniems - viskas, kitiems - nieko

Tačiau G.Ilgūnas pripažino, kad į programą įtraukti projektai finansuojami nevienodai. Štai Valdovų rūmų atstatymui šiemet buvo numatyta skirti 15 mln. litų, bet Vyriausybė projektui skyrė net 25 mln. litų. Tuo tarpu iš 60 projektų buvo atrinkti tik penki dvarų atstatymo projektai, tačiau ir atrinktieji iš programos biudžeto negavo nė cento.

Nemažai priekaištų dėl Tūkstantmečio programos sudarymo, vykdymo ir finansavimo penktadienį taip pat išsakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pasigedęs Lietuvos įvesdinimo į krikščionybę ir krikščioniškąją Europą pradžios akcentų.

“Visi kalba apie 2009 metų šventę ir užmirštama, kas buvo 1009 metais. Vyskupas Brunonas buvo nužudytas, kai ėjo į Lietuvą nešti krikščionybę”, - priminė A.J.Bačkis.

Šis vyskupo Brunono Bonifaco nužudymas tapo pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu 1009 metais Kvedlinburgo kronikose.

Archeologai turės parengti projektus

Kardinolas taip pat apgailestavo, kad į Tūkstantmečio programą neįtraukta Vytauto Didžiojo statytos bažnyčios Trakuose rekonstrukcija ir Vilniaus arkikatedros remontas. Tačiau, pasak A.J.Bačkio, posėdyje dalyvavęs premjeras Algirdas Brazauskas pažadėjo pasirūpinti Arkikatedros sutvarkymu.

“Niekas nedrįsta pasakyti, kad karalius yra nuogas. Iš esmės pasirengimas tūkstantmečiui yra ne įvardijimas, kas buvo Lietuva prieš tūkstantį metų, o naujų statybos technologijų raidos demonstravimas”, - sakė Lietuvos archeologų draugijos (LAD) pirmininkas Zenonas Baubonis, matyt, turėdamas galvoje intensyvias Valdovų rūmų statybas.

Tūkstantmečio komisijos posėdžio išvakarėse LAD pareiškė ketinanti pasitraukti iš komisijos, nes iki šiol nebuvo atsižvelgiama į archeologų pateiktus siūlymus, beveik neskiriama dėmesio ir lėšų archeologiniams tyrinėjimams.

Pasak Prezidento patarėjos Irenos Vaišvilaitės, nemaža dalis komisijos posėdyje išsakytų priekaištų yra pagrįsti. Nors, antra vertus, premjeras taip pat įvardijo skiriamų lėšų administravimo problemas. Kaip antai, pasak I.Vaišvilaitės, buvo minėta, jog Kernavės tyrinėjimams skiriamų lėšų panaudojama tik dalis.

G.Ilgūnas taip pat sukritikavo archeologų pretenzijas. Pasak jo, LAD dar 1997 metais, kai buvo įsteigta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio valstybinė komisija, buvo pateikusi savo siūlymus, tačiau nepateikė konkrečių projektų, o “lėšų be projektų skirti neišeina”. Tad dabar, anot G.Ilgūno, sutarta, kad archeologai parengs projektus.