Kas bendro tarp Vytauto Landsbergio ir Rolando Pakso bendražygių? Dar prieš metus šis klausimas būtų skambėjęs lyg iš absurdo srities. Dabar – tai politinė realybė. Tiek konservatoriai, tiek "paksininkai" dėl šiltų valdžios postų gali paminti bet kokias vertybes. Juk ne jos valdžiai yra svarbiausios. Bent jau Kauno konservatoriams ir jų lyderiui Andriui Kupčinskui, dar praėjusios kadencijos taryboje atlikusiam doruolio vaidmenį. Laikai pasikeitė.

Užspeistas į kampą opozicijos ir kelių saviškių, pareiškusių, kad tarp Kauno konservatorių įsigali jaunųjų diktatūra, šilto posto nenorintis prarasti miesto caras nubėgo ieškoti naujų pavaldinių. Bet ar išties naujų? Senokai kalbėta, kad Kaune R.Pakso bendražygiai, švelniai tariant, elgiasi keistai. Opozicija juokaudavo, kad "tvarkiečiai" kur kas lojalesni konservatoriams nei paramą koalicijai kažkada pažadėję, o neseniai ją nutraukę socialdemokratai.

Šią savaitę juokai virto realybe – socialdemokratą Steponą Vaičikauską poste pakeitė "paksininkė" Loreta Kekienė. Šį virsmą palydėjo opozicijos šūksniai, kas ką ir už kiek nupirko, bet šuo loja, o karavanas eina.

Kaip pasakytų ubagų karalius Vytautas Šustauskas, tokia neįtikima politinė Kamasutra. Bet kokia kaina ir nesvarbu su kuo sugulti, kad tik išliktum prie valdžios lovio. Ketvirtadienį miesto taryboje S.Vaičikauskas išgirdo kandžių replikų, nors dar prieš kelias savaites tie patys kolegos viename prabangiame restorane už jį kėlė taures ir skėlė tostus 55 metų sukakties proga.

Prieš atstatydindami S.Vaičikauską konservatoriai pareikalavo, kad vicemeras pateiktų savo darbų ataskaitą. Gaila, kad kauniečiai šio feljetono neišgirdo. Juk buvęs vicemeras pagarsėjo, tačiau ne nuveiktais darbais, o savo nuotykiais: ir Vilniuje ministerijos koridoriuose buvo pasiklydęs, ir darbo metu mėgdavo prisidirbti, o kartais rytais savivaldybėje visai nepasirodydavo. Tik nepagalvokite nieko blogo, S.Vaičikauskas staiga išvykdavo "kažkur į komandiruotę". Apie tokias vienos dienos išvykas savivaldybėje sklinda beveik legendos.

Dabar linksmuolio valdžios olimpe neliko, tačiau juokdario vieta tuščia nebūna. Tuo buvo galima įsitikinti, kai miesto taryboje prabilo naujasis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas "tvarkietis" Algirdas Verbickas. Išgirdęs klausimą, ar priklausė Lietuvos komunistų partijai, jis nieko geriau nesugalvojo, kaip staiga prarasti atmintį. Ir susidarė įspūdis, kad šis naujasis vadovas kada reikės, tą atmintį praras ir dažniau. Juk išgirdęs klausimą apie neveikiantį auksinį tualetą, A.Verbickas tesugelėjo išlementi, kad tai jau istorija. Ponas valdininke, o juk turėtum pasirūpinti, kad šis 500 tūkst. litų kainavęs konteineris bent jau veiktų. Tik kažin ar taip nutiks.

O priešrinkiminė socialdemokratų interpeliacija merui, kaip ir reikėjo tikėtis, subliūško taip ir neįvykusi. Opozicijai pritrūko dviejų parašų, o A.Kupčinskas sucementavo naują koalicijos rėmą. Tik ar ilgam? Juk rinkimai artėja. Galima tik įsivaizduoti, kiek nekonkrečių šnekų ir pažadų liesis rudenį. Visa miesto taryba pakils į kovą dėl mandatų, o realūs darbai, reikalingi Kaunui, bus pamiršti. Tiesa, šią kadenciją jų ir taip buvo gana mažai.