Seimo komisija, tirianti koncerno EBSW veiklą, nebandys susisiekti su JAV areštuotu Gintaru Petriku

Parlamentarai įsiklausė į teisininkų patarimus ir atsisakė idėjos žodžiu arba raštu apklausti bankrutavusio koncerno EBSW prezidentą G.Petriką dar prieš tai, kai JAV jį išduos Lietuvai. Kadangi garsiojo bėglio išdavimo bylą Amerikos teismas gali baigti nagrinėti tik po metų ar dvejų, o parlamentinė komisija savo darbą turėtų baigti dar iki šių metų pabaigos, Seimo nariai savo tyrimo išvadas greičiausiai bus priversti surašyti neišklausę pagrindinio EBSW veikėjo.

Teisininkai politikams patarė nesikišti

Galutinį sprendimą, kad nederėtų ieškoti kontaktų su G.Petriku, laikinoji komisija priėmė vakar, pasitarusi su generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu ir išklausiusi jo informacijos apie ekstradicijos proceso eigą. Kaip Seimo narius informavo G.Jasaitis, liepos viduryje Generalinė prokuratūra gavo JAV Teisingumo departamento Baudžiamųjų bylų tarnybos Tarptautinių ryšių skyriaus raštą, kuriame pranešama, jog liepos 5 d. byla dėl G.Petriko ekstradicijos paskirta nagrinėti apeliacinės instancijos teisėjui.

Šiame rašte taip pat pranešama, kad “magistratų teismo teisėjas paskirs posėdį ir priims sprendimą per kuo trumpiausią terminą”, tačiau ankstesnė praktika rodo, kad ekstradicijos bylų nagrinėjimas JAV apeliacinės instancijos teismuose dažnai užtrunka metus ir ilgiau.

Prieš tai parlamentinė komisija išklausė Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko Kęstučio Čilinsko ir Teisininkų draugijos pirmininko Stasio Šedbaro nuomones. Abu teisininkai patarė Seimo nariams atsisakyti minties susitikti su G.Petriku asmeniškai Amerikos kalėjime arba užduoti jam klausimus raštu, kadangi tokius Lietuvos politikų veiksmus JAV teismas gali palaikyti spaudimu.

Prokuratūra padėti negali

2004 pavasarį JAV sulaikytas ilgai besislapstęs G.Petrikas prieš kelis mėnesius netikėtai susisiekė su Lietuvos žiniasklaida ir davė sensacingus interviu apie savo ryšius su aukštais praėjusio dešimtmečio Lietuvos pareigūnais, iš kurių kai kas ir dabar dalyvauja valstybės valdyme. Žlugusio koncerno prezidentas atvirai pasakojo neva mokėjęs neoficialius atlyginimus tiems pareigūnams už jų lojalumą EBSW ir priimamus palankius sprendimus.

Atsisakiusi minties pačiai kreiptis į G.Petriką, laikinoji komisija pastaruoju metu svarstė dar vieną variantą - paprašyti Generalinės prokuratūros tarpininkavimo, kad ji savo vardu perduotų G.Petrikui laišką su parlamentarų suformuluotais klausimais, tačiau G.Jasaitis vakar atsakė, kad prokuratūra šiuo atveju negali niekuo padėti.

“Nerašysime jokių laiškų, paklausimų ar teisinės pagalbos prašymų, negalime komisijai padėti vykdyti jos funkcijų”, - vakar po laikinosios komisijos posėdžio žurnalistams sakė G.Jasaitis.

Netikėtai atsisakė ieškinio

Parlamentinės komisijos nariai padarė išvadą, kad skandalingai bankrutavusios IKHK turtas po kelių painių operacijų galų gale ir vėl pateko į asmenų, susijusių su EBSW, rankas. Tuo tarpu bendrovės indėlininkai iki šiol neatgavo apie 80 mln. litų indėlių.

Kaip matyti iš komisijos surinktų dokumentų, 2002 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Volskienė patenkino IKHK bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” ieškinį ir areštavo IKHK veikėjų Valdo Krasnicko, Jolantos Barysienės, Kęstučio Armaičio ir Daivos Kuncaitienės turtą, kurio vertė tuomet buvo daugiau nei 43 mln. litų. Teismo nutartyje aiškinama, kad turto areštas uždėtas daugiau nei 54 mln. litų ieškinio išieškojimui užtikrinti.

Tačiau 2003 m. lapkritį UAB “Valeksa” visas ieškovo teises šioje civilinėje byloje perdavė UAB “Blagė”, vadovaujamai direktoriaus Jaroslavo Los. Lygiai po keturių mėnesių UAB “Blagė” atsisakė nuo daugiamilijoninio ieškinio, o 2004 m. lapkričio 8 d. ta pati teisėja V.Volskienė UAB “Blagė” prašymu panaikino V.Krasnicko, J.Barysienės, K.Armaičio ir D.Kuncaitienės turto areštą.

Ragina įvertinti kvalifikaciją

Parlamentinė komisija raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti, ar šiuo bei kitais panašiais atvejais “Valeksos” ir “Blagės” atstovų veiksmuose negalima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių. EBSW veiklą tirianti komisija pavasarį Seimui buvo pristačiusi savo išvadas, tačiau parlamentas nusprendė jų netvirtinti ir vietoje to komisijos darbą pratęsė iki gruodžio 22 d. Tose išvadose komisija buvo nurodžiusi trijų teisėjų, galimai įvykdžiusių pažeidimus, buvusius naudingus EBSW, pavardes.

Išvadose komisija buvo rekomendavusi Prezidentui ir Teisėjų tarybai įvertinti šių teisėjų darbą, tačiau dėl to, kad Seimas šių išvadų nepatvirtino, nei Prezidentūra, nei Teisėjų taryba kol kas jokių veiksmų nesiėmė.

Kaip vakar sakė komisijos pirmininkas Algis Rimas, buvo nuspręsta atskiru raštu kreiptis į Prezidentą bei Teisėjų tarybą ir paraginti juos įvertinti išvadose minimų teisėjų kvalifikaciją bei veiklą, nelaukiant naujų komisijos išvadų. Pasak A.Rimo, taip pat bus prašoma įvertinti ir išvadose nepaminėtos ketvirtos teisėjos, V.Volskienės, sprendimus. Apie tai komisijos nariai informavo ir pačią V.Volskienę, iki šiol dirbančią Vilniaus apygardos teisme.

Valstybės institucijos elgėsi pasyviai

Įdomių dalykų aptinkama aiškinantis ne tik stambių įmonių, bet ir asmeninio EBSW veikėjų turto klausimus. Pavyzdžiui, EBSW strategu vadintas Algirdas Pašukevičius 13 jam priklausiusių butų Laisvės alėjos 87-ajame name 1994 m. balandžio 20 d. pardavė ne pelno įmonei “Statybos asociacija”, kuri taip pat siejama su EBSW. 1996 m. kovo 5 d. visus šiuos butus iš “Statybos asociacijos” įsigijo fizinis asmuo Jonas Buzas. 2002 m. liepą J.Buzas teismo buvo pripažintas neveiksniu.

“Viena, kam oficialiai priklauso butai, kita - kas jais realiai disponuoja. Mums kyla rimtų įtarimų, kad visi šie pirkimo-pardavimo sandoriai tėra apgaulė, tačiau tai jau turėtų aiškintis ne parlamentinė komisija, o teisėsaugos tarnybos, kurios tam turi daugiau priemonių ir įgaliojimų”, - sakė komisijos pirmininkas A.Rimas.

Vienas iš artimiausiuose komisijos posėdžiuose aptarsiamų objektų - AB “Inkaras”. Kaip “Kauno dienai” sakė komisijos pirmininko pavaduotojas K.Starkevičius, jau dabar matyti, kad didelę dalį bankrutavusio “Inkaro” turto būtų buvę galima atgauti, jeigu laiku sprendimus būtų priėmusi “Sodra” ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pasak Seimo nario, jeigu bankroto byla “Inkarui” būtų iškelta pagal valstybinių įstaigų reikalavimus, tuomet bankroto administratoriumi būtų skirtas Vyriausybės įgaliotas asmuo, tačiau tai buvo pavėluota padaryti ir tuomet pačiai EBSW buvo leista pasiūlyti administratorius. “O tuomet bendrovės turtas per kelis etapus vėl sugrįžo į tų pačių EBSW lyderių rankas. Visas “Inkaro” turtas buvo išparduotas už 2,3 mln. litų, kai ten vien žemės buvo 18 hektarų. Šiuo metu tos žemės vertė yra apie 30 mln. litų. Tokią sumą galėjo gauti valstybė, jeigu būtų laiku perėmusi bendrovės administravimą”, - įsitikinęs K.Starkevičius.