Poligonuose bus pokyčių: Lietuva remiasi Ukrainos pavyzdžiu

„Tai fortifikaciniai įrenginiai, tokie, kaip ugnies pozicijos, kolektyvinės apsaugos statiniai, bunkeriai ir kiti, kurie būna skirti kuopos dydžio karinio vieneto gynybos iš įtvirtinimų užduotims vykdyti“, – BNS perduotame komentare teigia Lietuvos kariuomenė.

Anot kariuomenės, poligonuose įrengti kuopos atramos punktai būtų išnaudoti karių kovinio šaudymo ir taktikos pratyboms, fortifikacinių įrenginių testavimui ir nuolatiniam tobulinimui.

Sprendimą dėl atramos punktų įrengimo praėjusioje kadencijoje priėmė tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Jis BNS sakė, kad sprendimas priimtas remiantis Ukrainos pavyzdžiu.

„Jeigu matėte Ukrainoje, važiuotumėte pasienyje, matytumėte atramos punktų, kur kariai jau laukia priešų, jau patys turi savo pozicijas, instaliuotas į žemę, tai paruoštos pozicijos gynybai“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot jo, Ukrainoje tokie atramos punktai dažnai įrengiami prie kelių, kuriais gali judėti į šalį besiveržiančios priešiškos pajėgos.

Jeigu matėte Ukrainoje, važiuotumėte pasienyje, matytumėte atramos punktų, kur kariai jau laukia priešų.

„Būdamas ministru paprašiau karinio patarimo, ar nevertėtų papildyti kontrmobilumo plano šituo aspektu, (...) tai mes sutarėme, kad tuos atraminius punktus įkursime poligonuose, bus treniruojamasi kaip juos įrengti, kaip jie funkcionuoja, bus vykdomos pratybos“, – sakė buvęs ministras.

„Pirma bus pasižiūrėta, kaip tai veikia treniruotėse, tada bus galima mąstyti, ar plėsti tokius punktus ir instaliuoti kažkur pasienyje“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūno teigimu, esant taikos metui, tokius punktus pasienio ruožuose įrengti sudėtinga.

„Galioja teisinis režimas, yra žemės nuosavybės klausimai, kiti dalykai, kurie taikos meto situacijoje yra be galo svarbūs“, – dėstė politikas.

Jo teigimu, ateityje dėl šių punktų įrengimo sprendimą turės priimti ne tik Krašto apsaugos, bet ir valstybės sienos apsaugą kuruojanti Vidaus reikalų ministerija.

Naujoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau yra sakiusi, kad išorinės NATO ir Europos Sąjungos sienos fortifikacija turi būti visų regionų valstybių rūpestis, priemonėms bus ieškoma finansavimo galimybių kartu su sąjungininkais.

Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako pritariantis kontrmobilumo priemonių parkams prie sienos, bet nemano, kad reikia fortifikuoti visą pasienį.

Pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas atidarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu skelbta, kad planuojami 27 parkai civilinėse ir karinėse teritorijose.

Jie užpildomi tokiomis inžinerinėmis kontrmobilumo priemonėmis kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai.

Visoms kontrmobilumo priemonėms įgyvendinti, kartu su minomis, per dešimt metų, skaičiuojama, kad reikės apie 600 mln. eurų.