Poligone nukritusiame drone rasta sprogmenų

Poligone nukritusiame drone rasta sprogmenų (Papildyta)

Iš Baltarusijos atskridusiame praėjusią savaitę Gaižiūnų poligone nukritusiame bepilotyje orlaivyje rastas sprogstamasis užtaisas, antradienį pranešė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

„Apžiūrėjus įrenginį buvo nustatyta, kad jis gabeno sprogstamąjį užtaisą, kurį Lietuvos kariuomenės specialistai sėkmingai neutralizavo įvykio vietoje“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė N. Grunskienė.

„Nukenksminus sprogstamąjį užstaisą, skraidyklės dalys buvo išgabentos įvairiems tyrimams atlikti“, – pridūrė ji.

Karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dainius Paškevičius pranešė, kad bepilotyje rasti 2 kilogramai sprogstamosios medžiagos.

„Palyginimui, „Shahed“ arba „Shahed“ tipo dronas, kurio struktūra ir modelis yra panašūs, gali gabenti iki 50 kilogramų sprogstamosios medžiagos“, – teigė karininkas.

Pasak jo, šiuo metu sunku pasakyti, kokia galėjo būti rastų sprogmenų galia, tai nustatys tyrimas.

BNS rašė, kad minėtas orlaivis į Lietuvą įskrido pirmadienį ryte, o pareigūnai jį rado Jonavos rajone esančiame poligone penktadienį.

Tai buvo antras pastarąjį mėnesį fiksuotas iš Baltarusijos įskridusio drono oro erdvės pažeidimas. Liepos 10-ąją į Lietuvą įskrido bepilotis orlaivis „Gerbera“.

Pasak N. Grunskienės, turimi duomenys leidžia manyti, jog antrasis bepilotis taip pat buvo „Gerbera“.

Generalinė prokurorė ragino gyventojus, pamačiusius ar kitaip susidūrusius su nežinomais įrenginiais, prie jų nesiartinti, jų neliesti, neardyti ir kuo skubiau apie radinius informuoti tarnybas.

D. Paškevičius teigė, kad Lietuva turi modernius vidutinio ir ilgojo nuotolio radarus, tačiau jie ne visose vietose dėl įvairių trukdžių gali aptikti taikinius žemame ar ypač žemame aukštyje.

„Maži, žemam aukštyje, lėtai judantys bepiločiai orlaiviai reikalauja kitokios architektūros. Sidabrinės kulkos nėra. Tai turėtų būti įvairių technologijų, įvairių tipų sensorių samplaika“, – sakė pulkininkas.

„Tai trumpo nuotolio radarai, aktyvūs, pasyvūs radarai, akustinai jutikliai, mobilios stebėjimo platformos arba algoritmais grįsta atpažinimo ir integruotų duomenų bazių įdiegimas“, – pridūrė jis.

Anot karininko, dronai sunkiai fiksuojami ne tik Lietuvoje bet ir kitose valstybėse, kartais jų net neįmanoma rasti.

„Tai, deja, yra karo sukelta realybė, su kuria, tikėtina, kad susidursime ir ateityje, jei karas nesibaigs“, – kalbėjo D. Paškevičius.

Gaižiūnų poligone rastas dronas

N. Grunskienė teigė, kad vykdydama tyrimą prokuratūra mėgins išsiaiškinti viską apie įskridusius dronus, kiek tai įmanoma.

„Vienetiniai tokie atvejai ir tikrai reikalauja didelių pastangų, daug žinių ir ir ir laiko sąnaudų“, – sakė generalinė prokurorė.

Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai, Rusijai siunčiant bepiločius į Ukrainą, ukrainiečių elektroninės kovos priemonėmis jo skridimo trajektorija buvo nukreipta.

Pareigūnai pabrėžia tiriantys ir kitas versijas.

Šiame straipsnyje:

dronas