Policininkus vilios tūkstantine išmoka – žada duoti ir 20 tūkst. būstui įsigyti

Apie tai plačiau papasakojo Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ineta Kursevičienė.

– Tai yra nemaži pinigai ir tai tikrai motyvuotų pareigūnus grįžti dirbti į rajonus. Tikiuosi, kad taip ir bus. Bet įžvelgiu ir kitų niuansų su darbuotojų pritraukimu į rajonus. Žmogus, atvykęs į rajoną su savo šeima, patiria daug kitų iššūkių. Todėl vietos savivalda turėtų atkreipti dėmesį į vaikų darželius, ugdymą, pavėžėjimą, šaligatvius.

– Miesteliai gavo labai daug pinigų iš Europos Sąjungos. Jie tvarkosi infrastruktūrą, juose nėra kamščių, mokyklos, darželiai arti. Galbūt gyventi rajonuose yra netgi geriau?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Aš esu už tai, kad skatintume žmogų įvairias metodais. Sutinku ir su tuo, kad miesteliai gražėja. Vienkartinė išmoka būstui yra graži idėja, tačiau po to reikės jį ir išlaikyti, ir mokėti įmokas. Viskas atsiremia į tą patį darbo užmokestį. Taip pat, jei tai yra šeima, jai reikia dviejų automobilių. Ir mama, ir tėtis turi turėti automobilį. Jiems reikia nuvykti ir į darbą, ir pasirūpinti vaikų užimtumu. Kalba eina apie dviejų automobilių išlaikymą. Vien tai, kad savivaldybė deda tokias pastangas, tai yra labai sveikintina. Bet mūsų departamento pozicija yra tokios pozicijos, kad žmogus, gaudamas tinkamą atlyginimą, galėtų dėliotis savo gyvenimą taip, kaip jis nori ir kaip yra nusipelnęs. Aišku, mes nelyginame privataus ir viešo sektoriaus. Bet žmogus, turintis 20 metų stažą, turėtų būti labiau vertinamas, jo poreikiai turėtų būti labiau girdimi ir atliepiami.

Vienkartinė išmoka būstui yra graži idėja, tačiau po to reikės jį ir išlaikyti, ir mokėti įmokas.

– Jūs sakote, kad pareigūnai visų pirma turėtų gauti adekvatų ir orų atlyginimą, kad jie patys galėtų nuspręsti, kur jie nori važiuoti, o ne vaikytis savivaldybių išmokų?

– Taip. Yra užsienio šalių, kurios sugeba taip sutvarkyti savo politiką viduje, kad pareigūnas, imdamas paskolą būstui, nemoka jokių paskolų. Tai yra valstybės indėlis, o ne atskirų savivaldybių. Šiai dienai turime gal septynias savivaldybes, kurios taip bando prisivilioti. Žiūrint į tai, kad tų pareigūnų trūkumas tikrai nemažas, tačiau kas antras ar trečias dabar dirbantis pareigūnas jau dabar gali išeiti užtarnauto poilsio. Tokio pareigūno jau nebemotyvuoja tokios savivaldybių išmokos. Dažniausiai jis jau yra susikūręs savo gerovę ir įleidęs šaknis. Jis nenorės keisti savo gyvenimo vien dėl to, kad kažkur bus pasiūlyta kažkokia išmoka.

– Ar labai bloga situacija yra Šilutėje ir Klaipėdos krašte? Jei kažkas susivilios Šilutės išmokomis, ar tai išspręs pareigūnų trūkumą?

– Kaip tik kalbėjau su Šilutės kolege. Aš jai uždaviau tą patį klausimą. Ji atsakė, kad Šilutėje krūviai yra dideli, nusikalstamumas yra vienas didesnių visoje šalyje. Tačiau pajėgumų tam suvaldyti, užtikrinti viešąją tvarką, trūksta. Laikas parodys, ar tai išspręs. Jei žmogaus poreikiai būtų atliepti, jis būtų įvertinamas, tai manau, jis susitvarkytų ir su didesniu krūviu.

Jei jis gautų tinkamą darbo užmokestį, jei vadovas pastebėtų jo pastangas, manau, tai pakeistų situaciją. Tačiau klaidos ar blogi pavyzdžiai dažniau išlenda į viešumą nei geri pavyzdžiai.