Taip jie kalbėjo amerikiečių televizijai NBC skelbiant, jog Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai atitraukti galėtų būti iš Lenkijos ir Rumunijos.

Vis dėlto dėl tikslių skaičių diskusijos tebevyksta.

„Periodiškai iššoka tos žinutės JAV žiniasklaidoje apie galimus keitimus buvimo, atšaukimus ir taip toliau. Tačiau realiai, viduje tikrai sistemoje jokių pokyčių nėra, labai tvarkingai vyksta visi darbai: pasirengimas, pratybos, tam tikrų resursų planavimas, bendradarbiavimas. Iš tiesų viskas vyksta taip, kaip vyko anksčiau, tai jokio pokyčio nėra“, – žurnalistams trečiadienį sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Jeigu kalbame apie mūsų regioną, jokių signalų tikrai sistemos viduje nėra“, – pridūrė ministrė.

Vis dėlto ji mano, kad su JAV karių buvimu Europoje susiję pokyčiai – neišvengiami.

Jeigu kalbame apie mūsų regioną, jokių signalų tikrai sistemos viduje nėra.

„Bendrai paėmus, be jokios abejonės peržiūra pajėgumų išdėstymo Europoje, aš manau, kad tikrai bus. Kaip ji atrodys – kur kokios pajėgos galėtų būti keičiamos – kol kas būtų absoliuti spekuliacija“, – kalbėjo gynybos ministrė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako iš Vašingtono negavęs žinių apie planuojamus pokyčius dėl karių buvimo Lietuvoje.

„Kaip užvakar, vakar ar šiandien, nesu gavęs nė vieno signalo apie tai, kad būtų JAV kariai išvedami iš Lietuvos, numatyta tai padaryti arba tai yra tam tikras pateiktas mums kalendorius“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Kaip jau ne kartą esame kalbėję, planai bus peržiūrėti buvimo Europoje bendrai, skaičiai tam tikri galbūt ir sumažės, nenoriu čia spekuliuoti, planuotojai, kurie dirba Pentagone, žino geriau. Tas skaičius, kuris paskelbtas, neva šaltinių teigimu, 10 tūkst. karių, bendrai paėmus, nėra didelis, nežinia, ką sprendžia, siūlau palaukti tų tikrų žinių ir tada bus matyti“, – kalbėjo jis.

Ministrams antrino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

„Teko vakar vakare kalbėtis su kai kuriais atstovais iš JAV. Kol kas neturiu jokios informacijos, nėra jokių indikacijų (dėl karių atitraukimo – BNS)“, – žurnalistams sakė parlamentaras.

Anot jo, siekiant išlaikyti amerikiečių karius Lietuva turi toliau investuoti į infrastruktūrą, įgalinti JAV pajėgas šalyje didinti savo karinę kovinę parengtį.

Kaip skelbia NBC, svarstomi atitraukti daliniai yra dalis 20 tūkst. karių, kuriuos buvusio JAV vadovo Joe Bideno (Džo Baideno) administracija dislokavo 2022 metais, kad sustiprintų su Ukraina besiribojančių šalių gynybą po Rusijos invazijos.

Lietuva jau kurį laiką sako esanti šalyje pasiryžusi priimti daugiau JAV karių. D. Šakalienės teigimu, galimi pokyčiai Europoje šiam tikslui neprieštarautų.

JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.

Šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantis amerikiečių karių.

D. Šakalienė: dirbdami su JAV gynybos pramone turėsime atsižvelgti ir į muitus

JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, tai gali būti kriterijus, į kurį reikės atsižvelgti vystant bendradarbiavimą su Vašingtonu gynybos pramonės srityje, sako krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.

„Bendrai geopolitiniame kontekste šita situacija tikrai sukelia papildomų įtampų ir tikrai labai didelio jautrumo, vertinant tos pačios gynybos pramonės plėtros projektus. Be jokios abejonės, tai yra dar vienas kriterijus, į kurį reikės atsižvelgti planuojant tolesnius mūsų žingsnius“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė D. Šakalienė.

„Kol kas esame tokioje situacijoje, kur vertiname kiekvieną dieną planuojamus arba vykstančius pokyčius“, – teigė ji.

Kaip rašė BNS, po kovo viduryje vykusio pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu (Pitu Hegsetu) D. Šakalienė sakė, kad JAV gynybos pramonės sektorių domina investicijos Lietuvoje.

Tuo metu Vyriausybė tęsia derybas su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos įrengimo Giraitės gamyklos teritorijoje Kauno rajone.

D. Šakalienė anksčiau sakė, kad Lietuvoje planuojama įkurti keturis su gynybos pramone susijusius klasterius – amunicijos ir sprogmenų, dronų ir antidronų gamybos, kritinės karinės technikos gamybos ir remonto bei jūrinės gynybos.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių. Į JAV įvežamoms ES prekėms bus taikomas 20 proc. muitas.