„Sistema veikia patikimai ir tikrai ja galima pasitikėti, tačiau ją reikia pakankamai stipriai tobulinti, nes ji turi atliepti geopolitinę situaciją ir mūsų gynybos poreikius“, – trečiadienį pristatydama auditų rezultatus kalbėjo valstybės kontrolierė.
„Įsivaizduokime, kad šiandien lenktyniaujame Dakaro ralio lenktynėse už mūsų saugumą. Ir jeigu kalbėtume apie finansų ir pirkimų sistemos valdymą, šiandien mes į tas lenktynes atvykstame su patikimu „Passat“, tačiau mums visiems reikia persėsti į tikrai gerokai modernesnį transportą“, – teigė ji.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), apie 4,8 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolierės teigimu, vien didesnis finansavimas savaime negarantuoja sėkmingesnio pajėgumų vystymo, todėl būtinas geresnis strateginis planavimas, duomenimis grįstas valdymas, efektyvūs ir skaidrūs pirkimai.
Pasak jos, didžiausias iššūkis – tinkamai subalansuoti finansų ir pirkimų valdymo kontrolės sistemas lankstumo bei efektyvumo požiūriu.
Įsivaizduokime, kad šiandien lenktyniaujame Dakaro ralio lenktynėse už mūsų saugumą. Ir jeigu kalbėtume apie finansų ir pirkimų sistemos valdymą, šiandien mes į tas lenktynes atvykstame su patikimu „Passat“, tačiau mums visiems reikia persėsti į tikrai gerokai modernesnį transportą.
„Nemažai erdvės tobulėjimui“
Valstybės kontrolė atliko Seimo nutarimu pavestą 2021–2025 metais krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti auditą.
Jo rezultatai rodo, kad krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema veikia rezultatyviai, tačiau augantys poreikiai išryškina jos silpnąsias vietas – fragmentiškumą, kompetencijų trūkumą ir ribotą eigos bei rezultatų stebėseną.
2021–2025 metais krašto apsaugos sistemai nupirkta prekių ir paslaugų už 7,2 mlrd. eurų. Detaliam vertinimui iš 111 tūkst. viešųjų pirkimų auditoriai atrinko ir vertino 36 didesnės rizikos pirkimus bei 12 krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų veiklą.
Minėtu laikotarpiu gynybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai išaugo nuo 1,1 mlrd. eurų (1,97 proc. BVP) iki 3,3 mlrd. eurų (4,01 proc. BVP).
Audito rezultatai, be kita ko, parodė, kad nėra pakankamai duomenų ar pagrindo teigti, jog decentralizuotas pirkimų modelis yra optimalus visos krašto apsaugos sistemos mastu. Pagal specialias išimtis, kai netaikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, krašto apsaugos sistemoje įvyko 14 pirkimų, jų bendra vertė – 950 mln. eurų.
Trūksta specialistų
Taip pat pastebima, kad papildomą riziką kelia viešųjų pirkimų specialistų trūkumas. Vertintose organizacijose metų pabaigoje trūko penktadalio jų. Tai, pasak Valstybės kontrolės, gali turėti įtakos pirkimų planavimo, organizavimo ir kontrolės kokybei bei savalaikiam jų vykdymui.
„Turime aiškią problemą, kad pirkimų grandinėje labai trūksta žmonių. Kitaip tariant, sistemoje trūksta pajėgumų ir kompetencijų didiesiems pirkimams, kur šiandien ir yra pagrindinė rizikinga vieta“, – sakė I. Segalovičienė.
47 proc. audito metu vertintų rizikingiausių pirkimų nustatyti vidutiniai arba dideli neatitikimai atskleidė didžiausios rizikos sritis. Daugiausia trūkumų užfiksuota pradiniame – pasirengimo ir pirkimų inicijavimo – etape.
Anot Valstybės kontrolės, atsižvelgiant į rezultatus būtina stiprinti prevencinę kontrolę ir geriau išnaudoti turimus duomenis galimoms rizikoms nustatyti, taip pat stiprinti pirkimų planavimą, vidaus kontrolės sistemą, rizikų valdymą bei pirkimų priežiūrą, kad augančios investicijos į krašto apsaugą būtų naudojamos kuo efektyviau.
Pasigedo modernių sprendimų
Valstybės kontrolė savo iniciatyva taip pat atliko krašto apsaugos sistemos finansų valdymo auditą. Šis parodė, kad trūksta konsoliduoto vaizdo apie sistemos prioritetų įgyvendinimą, taip pat pastebėta, jog būtina gerinti lėšų panaudojimo tolygumą.
Audito duomenimis, daugiau nei pusė (59 proc.) krašto apsaugos sistemos uždavinių ir rodiklių kartojasi skirtingose programose, o tokia struktūra lemia vidinę biurokratiją.
Per praėjusius metus sistemos viduje teko atlikti asignavimų pakeitimų už 440,9 mln. eurų, kad metų pabaigoje pinigai nebūtų prarasti.
Taip pat nustatyta, jog šiuo metu nėra vieno rodiklio, kuris leistų matyti bendrą modernizacijai skiriamo finansavimo mastą ir jo rezultatus.
Valstybės kontrolierės teigimu, rekomenduojama „pereiti nuo „Excelių“ link informacinių sistemų, kurios leistų sprendimų priėmėjams labai greitai pasakyti, kokia pasiekta pažanga“.
Pastebėta, kad nėra lankstesnio krašto apsaugos sistemos finansų valdymo modelio karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis.
„Reikia apibrėžti, kaip pirkimai bus valdomi krizės ar karo mobilizacijos atveju, nes dabartinė sistema karo padėčiai tikrai netiktų, ji būtų per lėta (...). Ministerija įsipareigojo priimti teisės aktus ir sprendimus būtent šitam klausimui“, – patikino I. Segalovičienė.
Įgyvendina rekomendacijas
Auditorių vertinimu, tokie ilgi ir daugiapakopiai procesai tinkami taikos metu, tačiau ypatingomis aplinkybėmis valstybei svarbu iš anksto turėti aiškią tvarką, kaip būtų planuojami, skirstomi bei valdomi krašto apsaugai reikalingi finansiniai ištekliai.
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, daugelis Valstybės kontrolės rekomendacijų jau pradėtos įgyvendinti.
„Labai gerai, kad Valstybės kontrolė patvirtina daugelį tų minčių, kad judame teisinga kryptimi ir kad turime dabar dvigubą patikrinimą ir patvirtinimą“, – sakė jis.
Ministro teigimu, bus peržiūrėti kariuomenės pajėgumų plėtros planai pagal aktualius poreikius, taip pat atnaujinti finansų valdymo procesai mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atvejais.
Be kita ko, Krašto apsaugos ministerijoje ketinama steigti naują Strateginių technologijų ir pranašumo departamentą, jis analizuos ir vertins inovacijų diegimo bei skaitmenizacijos procesų būklę.
Anot I. Segalovičienės, antro šių metų pusmečio pradžioje Valstybės kontrolė baigs ir ginkluotės bei karinės įrangos įsigijimą apžvelgiantį auditą.
(be temos)