Juragiuose pristatyta sistema, galinti aptikti ir sekti dronus bei kitus objektus iki trijų kilometrų aukštyje. Imantuojant realius karinius dronus, skirtingais maršrutais ir aukščiais buvo paleisti penkių tipų bepiločiai.
„Matome skrydžio duomenis – kaip skrenda, greitį, aukštį ir tiesioginę transliaciją iš orlaivio“, – aiškino „Ami wings“ vadovas Mindaugas Orlingis.
Izraelio gamintojų dronų gaudyklės geba fiksuoti ne tik įprastus bepiločius, bet ir karo lauke naudojamus „Shahed“ dronus, meteorologinius balionus ar kitus objektus.
Kariškiai sako, kad būtent „Shahed“ tipo dronus aptikti sudėtingiausia.
„Jis velniškai sudėtingai pastebimas, turi mažą atspindį. Ukrainoje ne kiekvienas radaras jį galėdavo susekti, tačiau mums pavyko jį aptikti radaru iš artimesnio atstumo“, – teigė atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.
Tokios dronų aptikimo sistemos, naudojamos Ukrainoje ir NATO šalyse, geba savarankiškai atpažinti objektus.
„Vienu metu gali detektuoti iki 10 tūkst. objektų. Tai gali būti paukštis, mašina, žmogus, karys ar civilis – sistema atskiria paukštį nuo mažo drono. Atstumas – nuo kelių kilometrų iki kelių dešimčių kilometrų. „Shahed“ tipo droną galime aptikti iki 20 kilometrų atstumu“, – aiškino saugumo ekspertas Edvinas Kerza.
Naujos dangų saugančios sistemos jau išbandytos. Gamintojai sako, kad jas būtų galima įdiegti greitai, tačiau lieka klausimas, kaip sparčiai bus priimti sprendimai įsigyti tokią apsaugą nuo dronų.
„Reikės išsamios kariškių analizės, kiek ir kokiuose objektuose galėtų būti diegiamos tokios sistemos. Taip pat reikia pasverti jų naudą ir kainą, nes vien aptikimo sistemos neužtenka – reikia ir priemonių, kurios galėtų dronus sunaikinti“, – teigė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Kada analizės bus baigtos, nedetalizuojama. Taip pat neatskleidžiama ir tokių gaudyklių kaina, nors užsimenama, kad kalbama ne apie vieną milijoną eurų. Vis dėlto pinigų tam, anot valdžios, netrūktų.
„Gynybai reikia sistemų, kurios veikia. Neturime eksperimentuoti su tuo, kas galbūt veikia. Kai kyla finansavimo klausimas, Finansų ministerija stovi šalia. Šiandien negirdėjau, kad trūktų lėšų“, – sakė finansų viceministras Lukas Jakubonis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Susisiekimo ministras atskleidė, kam būtų teikiamas prioritetas.
„Visa susisiekimo infrastruktūra Lietuvoje yra pažeidžiama ir ją reikia saugoti. Pastarieji incidentai su dronais parodė, kad dar gerai, kai jie nukrenta laukuose. Kas būtų, jei dronas pataikytų į susisiekimo infrastruktūrą?“ – kalbėjo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Dronų gaudyklės ant radijo ir televizijos retransliacijos stoties buvo išbandytos neatsitiktinai. Tokie bokštai Lietuvoje galėtų tapti taikiniais atakų atveju. Vadovas neslepia, kad incidentų pasitaiko jau dabar.
„Kai prie Vilniaus televizijos bokšto atsiranda dronų, nors aplink yra neskraidymo zona, informuojame institucijas. Kartas nuo karto pasitaiko“, – sakė „Telecentro“ generalinis direktorius Remigijus Šeris.
Politikai kol kas nedetalizuoja, kada galėtų būti priimti sprendimai dėl papildomos dangaus apsaugos ir ar apskritai tokios dronų gaudyklės bus perkamos.
Naujausi komentarai